Namas, pastatytas iš to, „kas liko“
Šitą namą bestatant kaip tik ruoštasi olimpinėms žaidynėms Maskvoje. Tad visos geros plytos išvažiavo į Maskvą, o namą statė iš tokių, kokios liko. Aišku, kad sienos pradėjo trūkinėti, byrėti, aižėti.
„Štai neseniai klausinėjau kaimynų, ką jie galvoja apie mūsų daugiabučio modernizaciją. 5 balų sistemoje žemiausias įvertinimas buvo 4 su minusu. Nėra nei vieno, kuris pasakytų, jog pinigus išmetėme į balą. Sakyčiau, kad toks įvertinimas nėra labai blogas“, – gyvai pasakoja pašnekovas.
Prieš tai, kai penkiaaukštis buvomodernizuotas, turėjo vieną rimtą bėdą – trupėjo sienos. „Namas 1978 m. statybos. Daug kur naudotos plytos, skirtos tik vidaus darbams. Taip atsitiko, nes šitą namą bestatant kaip tik ruoštasi olimpinėms žaidynėms Maskvoje. Tad visos geros plytos išvažiavo į Maskvą, o namą statė iš tokių, kokios liko. Aišku, kad sienos pradėjo trūkinėti, byrėti, aižėti. Turėjome kelis pasirinkimus. Arba tas sienas tinkuoti, arba kaip nors apsaugoti, kad pastatas nesugriūtų. Galiausiaipriėmėme sprendimą ne lopyti sienas, o sutvarkyti žmoniškai – renovuotis.“
Pašnekovas neslepia – suburti kaimynus aplink modernizacijos idėją sunku nebuvo, mat jis pats dirba darbų vadovu statybose: „Mūsų namas nebuvo pirmasis modernizuotas Pasvalyje. Buvome gal devinti ar dešimti. Ir labai gerai. Kadangi man jau teko dirbti modernizuojant daugiabučius, žinojau, ką reikia, o ko nereikia daryti atnaujinant savo namą. Darbo įkalbinėjant kaimynus modernizuotis vis tiek buvo. Tik tiek, kad jie žinojo, kad aš kažką apie tuos dalykus žinau ir statybose nusimanau.“
Moka 3 kartus mažiau
Pernai sausio mėnesį namas jau buvo baigtas modernizuoti. Nors nuo pirmojo gyventojų susirinkimo 2012 m. iki darbų pabaigos praėjo nemažai laiko, V. Kazilionis sako, kad modernizacijos tempu visi buvo patenkinti: „Viską darėme patys – ir projektavomės, ir t. t. Nežinau, ar kas greičiau mūsų vietoje būtų viską susitvarkęs.“
Buvo mėnesių, kai vieno kambario butas už šildymą mokėjo daugiau negu 4 kambarių. Po to žmonės išmoko gyventi su individualia šildymo reguliavimo sistema.
Šypsodamasis ponas Vytautas atsimena, kad vos atnaujinus šildymo sistemas, neapsieita be komiškų situacijų: „Buvo mėnesių, kai vieno kambario butas už šildymą mokėjo daugiau negu 4 kambarių. Po to žmonės išmoko gyventi su individualia šildymo reguliavimo sistema. Suprato, jog čia pats turi pasirinkti. Gavai ne žuvį, o meškerę, todėl turi žiūrėti, kaip ir kada atsisuki.
Žinoma, tokios bėdos – nedidelės. Be to, turėjome šildymo sistemos „pradžiamokslį“. Visiems buvo duotos susipažinti instrukcijos, kaip tais radiatoriais naudotis. Kas norėjo, galėjo pasinagrinėti. Kiek žinau, pas mus name neraštingų nėra“, – nuotaikingai pasakoja bendrijos pirmininkas.
Nors lygindamas ankstesnes šildymo kainas ir dabartines, pašnekovas kalba atsargiai – mat ši žiema buvo šilta – tačiau skaičiai kalba patys už save. Šiemet už šilumą mokėta 3 kartus mažiau nei ankstesniais metais.
„Mano svarbiausias patarimas visiems besiruošiantiems modernizuotis – būtinai atnaujinkite šildymo sistemą. Ypatingai jei ji senovinio tipo, vienvamzdė. Ir radiatorius, aišku, būtų gerai visiems pasikeisti. Kaip sakoma – nusipirkai arklį, pirk ir balną. Nežinau, ar tuos modernius daliklius uždėjus ant radiatorių – senienų, jie bus labai efektyvūs. Nauja sistema yra nauja sistema.“