Projekto koordinatorius, Vilniaus miesto vyr. architekto skyriaus patarėjas Vytautas Lelys sakė, kad savivaldybė šiuo metu ruošiasi visuomenei pateikti kelis detaliojo plano derinius. Juos rengiant buvo remiamasi rugsėjo 16–18 vykusių dirbtuvių rezultatais.
„Miestas mato didžiulę strateginę reikšmę šio projekto („Vilnius Connect“), nes „Rail Baltic“ ateina į Vilnių. Tokiu būdu turime galimybę suformuoti naują mobilumo centrą miesto centre“, – antradienį susirinkusiems į Vilniaus geležinkelio stoties konferencijų salę kalbėjo jis.
Pasak V.Lelio, šiuo metu planuotojai yra antroje detaliojo plano rengimo stadijoje ir dabar ruošiasi SPAV ataskaitos rengimui.
„Esame parengę 3 alternatyvas SPAV vertinimui ir gavę išvadą prieisime prie sprendinių konkretizavimo fazės“, – sakė jis.
Architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė teigė, kad pasiūlymai SPAV rengiami išgryninus kūrybinių dirbtuvių rezultatus. Kelias dienas dirbę architektai ir specialistai pasiūlė atkreipti dėmesį į teritorijos transporto mazgą, viešąsias erdves, užstatymą ir jungtis.
„Prioritetas yra keleivių patogumas ir susisiekimas, todėl prioritetas – susisiekimo funkcijos. Siūlyta nepridėti tokių funkcijų, kurios nesusijusios su keliavimu, pavyzdžiui, dideli prekybos centrai, ir daugiau orientuotis į šalį reprezentuojančius objektus. Šiuo projektu siekiama, kad visi transporto mazgai veiktų išvien“, – sakė ji.
Taip pat architektai siūlo išnaudoti gamybinius depus, o šiaurinėje bėgių pusėje rekomenduojama intensyvesnė plėtra. Rekomenduojama, kad naujos jungtys turėtų tarnauti kaip viešoji erdvė, taip pat atkurti istorinį gatvių tinklą.
„Rekomenduojama atsisakyti autobusų ir troleibusų stovėjimo“, – sakė I.Urbonaitė-Vadoklienė ir pabrėžė, kad visos šios rekomendacijos nugulė į SPAV.
Plačiau apie kūrybinių dirbtuvių rezultatus skaitykite: Architektai pristatė pasiūlymus sostinės Stoties rajonui: nuo naujų tiltų iki žiedo pertvarkos
Šiuo metu paskelbtas SPAV viešasis pirkimas, tad jo rengėjai turėtų paaiškėti gruodžio pradžioje. Planuojama šiam etapui skirti apie 20 tūkst. eurų.
SPAV rezultatai turėtų būti paaiškėti kitų metų pavasarį.
Pateiks tris variantus vertinimui
Detaliojo plano projekto vadovas Nerijus Siciūnas susirinkusiems pristatė tris derinius, kurie bus teikiami vertinti ekspertams. Tai – ne patys projektai, o teritorijos vystymo koncepcijos, kurios bus įvertintos aplinkosauginiu, ekonominiu bei socialiniu aspektais.
„Deriniais siekiama įvertinti galimų kaitos scenarijų pasekmes, taip pat atskirų sprendinių poveikį aplinkai tam tikroje teritorijos dalyje. Atsižvelgiant į derinių vertinimo rezultatus ir rekomendacijas, konkretizuojamas detaliojo plano pagrindinis brėžinys“, – antradienį susirinkusiems kalbėjo jis.
Pirmas variantas
Pirma schema siūloma viešojo susisiekimo terminalus išdėstyti trikampiu, jungiamuoju elementu taptų centrinė aikštės erdvė ir naujas skveras.
Siūlomas vidutinis intensyvumas ir aukštingumas: 3–4 aukštų užstatymas ties Geležinkelio g., iki 3 aukštų užstatymas ties Pelesos g. centrine dalimi, o ties Švitrigailos viaduku užstatymo aukštis 5–6 aukštai.
Pagal pirmą schemą siūloma stotis palikti savo vietose, keisti viešųjų erdvių infrastruktūrą, esančią tarp jų, bei suformuoti naują pėsčiųjų erdvę, kuri sujungtų abi stotis. Be to, siūloma įrengti skverą stoties aikštės vakarinėje dalyje.
Pagal pirmą schemą siūloma pertvarkyti stoties aikštę, statyti naują tiltą, sujungsiantį Algirdo ir Pelesos gatves. Rekonstruoti esamą pėsčiųjų viaduką, pertvarkyti traukinių stoties jungtis, statyti naują tunelį, sujungsiantį Geležinkelio ir Pelesos gatves, pertvarkyti Pelesos gatvę.
Antras variantas
Antrojoje schemoje siūloma viešojo transporto terminalus išdėstyti vienoje ašyje, o viešojo transporto terminalas būtų kaip jungiamasis elementas.
Siūlomas vidutinis intensyvumas ir aukštingumas: 4–5 aukštų užstatymas ties Geležinkelio g., iki 4 aukštų užstatymas ties Pelesos g. centrine dalimi, o ties Švitrigailos viaduku užstatymo aukštis 5–6 aukštai.
Pagal antrąją schemą abi stotys liktų savo vietose, tačiau būtų įvesta miesto viešojo terminalo jungtis į jas abi. Be to, siūloma išlaikyti ir rekonstruoti dabartinį Stoties aikštės skverą.
Šiuo atveju būtų pertvarkoma Stoties aikštė, statoma naujas tiltas, sujungiantis Šv. Stepono ir Pelesos g., tvarkomos traukinių stoties jungtys, statomas naujas tunelis tarp Geležinkelio ir Pelesos g. bei pertvarkoma Pelesos g.
Trečias variantas
Trečioje schemoje siūloma, kad visos stotys sudarytų vieną naują darinį. Viešojo transporto terminalas šiuo atveju projektuojamas vakarinėje aikštės dalyje
Tokiu atveju taip pat siūloma įvertinti ir didesnį užstatymo intensyvumą: 5–6 aukštų užstatymas ties Geležinkelio g., iki 4 aukštų užstatymas ties Pelesos g. centrine dalimi, o ties Švitrigailos viaduku užstatymo aukštis 7–8 aukštai.
Pagal trečią schemą siūloma išlaikyti ir rekonstruoti dabartinį Stoties aikštės skverą. Būtų kuriama nauja viešoji erdvė ties Algirdo–Dzūkų g. perdenginiu, naujas pėsčiųjų tunelis, sujungsiantis Pylimo ir Tyzenhauzų gatves, tvarkomos stoties jungtys bei pertvarkoma Pelesos g.
Anot N.Siciūno, po SPAV vertinimo bus konkretizuojami sprendiniai, kuriuos planuojama viešinti 2020 metų II ketvirtį. Baigiamasis etapas – detaliojo plano tvirtinimas kitų metų pabaigoje.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad net ir šie deriniai – nėra baigtiniai. Dar nėra pasibaigusi SPAV viešųjų pirkimų procedūra, todėl projekto koordinatoriai teigia dar dvi savaites laukiantys pasiūlymų iš bendruomenių ir specialistų.
„Erdvės diskusijai yra, galima įtraukti ir nenumatytus dalykus. Bet norėtųsi, kad tie siūlymai būtų realistiniai ir mūsų kolegos nenagrinėtų utopinius variantus. Į šiuos variantus nereikėtų žiūrėti kaip į baigtinius. Siekiame ir norime ištestuoti galimybes, kad po to pasitelkus ekspertų pagalbą galima būtų suderinti galutinį koncepcijos variantą“, – kalbėjo N.Siciūnas.
Be to, V.Lelys atkreipė dėmesį, kad šios schemos – ne architektūriniai sprendiniai. Kiekvienu atveju, tolesniuose etapuose, bus skelbiami architektūriniai konkursai.
Taksi parko vadovas: neliko jokių ambicijų
Senąjį Vilniaus taksi parką atnaujinęs nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „M14 invest“ savininkas ir vadovas Alfredas Eitutis susirinkime išreiškė kritišką nuomonę dėl visų trijų variantų. Jo teigimu, sprendiniai elementarūs ir nuviliantys.
„Dekluojama, kad Naujininkams tai bus jungtis, bet to nesimato. Pelesos gatvę išnaudosite tik savo transporto aptarnavimui, ji dar labiau užsikimš. <...> Realiai visiškas nusivylimas, nes nebeliko jokių ambicijų jūsų projekte“, – sakė jis.
Jo teigimu, „jeigu dvi didžiausios Lietuvos įmonės tik tiek sugeba, yra nusivylimas“. A.Eitutis turėjo omeny „Lietuvos geležinkelius“, kurie yra projekto „Vilnius connect“ iniciatoriai, ir Vilniaus miesto savivaldybę.
Gyventojai pasigedo kontrastų
Naujininkų gyventojai atkreipė dėmesį, kad atsisakyta minties uždengti tiltu bėgius. Architektės I.Urbonaitės-Vadoklienės teigimu, tam buvo keletas priežasčių.
„Pačioje pradžioje buvo noras juos uždengti, bet atsisakyta dėl ekonominių priežasčių, saugumo ir dėl techninių galimybių“, – kalbėjo ji.
Naujininkų gyventoja teigė mananti, kad visos trys schemos yra vienodos, išskyrus tai, kad jose skiriasi pastatų aukštingumas, užstatymo intensyvumas, tiltų konfigūracijos.
„Ar nemanote, kad tai yra per lengva? Norėtųsi didesnių kontrastų pačiuose deriniuose, kad būtų svaresnis ir to SPAV'o vertinimas. Toks vaizdas, kad viskas bus apypanašiai“, – sakė ji.
Jai antrino kitas susirinkime buvęs vyras, prisistatęs architektu-urbanistu.
„Nedrąsūs sprendiniai, trūksta drąsos, visi variantai beveik vienodi, labai nedideli skirtumai tarp jų. Ką čia vertinti? Norėčiau palinkėti, kad tas SPAV'as nebūtų formalus“, – kalbėjo jis.
„Tam, kad teritorija galėtų virsti daugiafunkce miesto erdve, apie kokią mes kalbame, pirmiausia turėtume atlikti garso, triukšmo tyrimus. Vienas iš SPAV'o tikslų yra būtent tai įvertinti“, – sakė V.Lelys.
Be to, jis nesutiko, kad projekte neliko ambicijos.
„Vienas iš tikslų yra pakeisti esamą teritorijos naudojimo pobūdį. Tai yra didelė ambicija. O į klausimą, kaip tai atsitiks ir kokie tie sprendimai, manau, čia ne SPAV'o vertinimo klausimas“, – tikino V.Lelys.
Be to, N.Siciūno teigimu, planuojama parengti ir ketvirtą variantą, kuris jungtų geriausias visų trijų derinių dalis.
Estai išsirinko projektą
15min primena, kad Talinas neseniai išsirinko žymios architektės Zaha Hadid biuro „Zaha Hadid Architects“ projektą pagrindiniam „Rail Baltica“ terminalui. Prie projekto prisidėjo ir vietinė architektų studija „Esplan“.
Projekto metu bus sukurtas integruotas 10 ha centras, skirtas tarptautinėms, nacionalinėms ir vietinėms geležinkelių paslaugoms.
Į šį centrą bus integruotas tramvajų eismas, kartu su autobusų stotimi.
Architektai ieškojo sprendimų
15min primena, kad Vilniaus Geležinkelių muziejuje rugsėjo 16–18 dienomis vyko dirbtuvės, kurių metų buvo generuojamos idėjos Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkai. Iš viso jose dalyvavo 6 Lietuvos ir užsienio architektų urbanistų komandos.
Kūrybines dirbtuves „Lietuvos geležinkelių“ pavedimu organizavo Lietuvos architektų sąjunga.
Teritorijos Sodų g. 22 nuosavybės dalininkai yra ne tik „Vilniaus autobusų stotis“, bet ir komercinio NT vystymo ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“. 15min skelbė, kad abi bendrovės ketina prisidėti prie projekto įgyvendinimo.
Žada didžiulę pertvarką
Tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių esančią daugiau kaip 20 hektarų teritoriją ir jos prieigas planuojama pertvarkyti į daugiafunkcį verslo ir susisiekimo centrą. Numatoma sujungti Naujininkų rajoną su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu.
Stoties modernizavimo detalusis planas turėtų būti parengtas 2020 metų pirmąjį pusmetį.
2018 metų vasarą „Lietuvos geležinkeliai“ su sostinės savivaldybe pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį per 5–10 metų planuojama modernizuoti Vilniaus stoties teritoriją: sujungti geležinkelio bei autobusų stotis, perkelti „Lietuvos geležinkelių“ būstinę, taip pat plėtoti komercinius objektus.
