Pernai iš Laurų kvartalo išsikraustė verslininkas ir pagrindinis „VP grupės“ akcininkas Nerijus Numavičius. Didžiausią namą šiame kvartale už 1,99 mln. eurų įsigijo Panevėžio bendrovės „Dominari“ grupės vadovas Eugenijus Gvalda ir jo žmona Lina.
Išskirtiniai namai neranda pirkėjo
Tačiau dviejų namų, kurie buvo gausiai aprašinėjami žiniasklaidoje ir net „The New York Times“, iki šiol nesiseka parduoti. „Tele2“ vadovo Petro Masiulio namas pastebėtas pardavime 2016 metų pabaigoje, ir net kompanijos „Sotheby's International Realty Affiliates“ biuras Niujorke jį paskelbė „Dienos objektu“. Tikslios kainos pardavėjai viešai neatskleidžia, tačiau teigiama, kad objektas kainuoja iki 4 mln. eurų.
Taip pat vis dar parduodamas namas, esantis Vilniaus Didžiųjų Gulbinų kvartale, kuris sudomino „The New York Times“ žurnalistus. Nors Lietuvoje jo kaina taip pat viešai neatskleidžiama, tačiau portale buvo skelbta, kad už namą, kuris priklauso buvusiam „Hermis Capital“ vadovui Nerijui Dagiliui, iš viso prašoma 4,1 mln. eurų.
Apie abu objektus plačiau skaitykite čia:
„The New York Times“ akiratyje – 4 mln. eurų vertės namas Vilniaus pakraštyje
Ir nors abu objektai – išskirtiniai, pirkėjų vis dėlto nesulaukia. P.Gebrausko teigimu, 4 mln. eurų – Lietuvai yra kainos viršūnė, o mažinti jos savininkai nenori.
„Čia yra pats prabangiausias segmentas ir nėra rinkos tokiems namams. Lietuvai tai yra top'inė kaina, nes prabangiame segmente faktiškai nuo 2015 metų nebuvo tokio dydžio sandorių, kokia yra prašoma kaina, todėl laukiama vienetinio kliento“, – sakė jis.
Rinka augo beveik dvigubai
Ir nors šių ypač brangių namų pardavimas nesiseka, pigesni būstai rinkoje yra labai patrauklūs. Agentūros „Baltic Sotheby's International“ duomenimis, didžioji dalis sandorių Vilniuje siekia iki 150 tūkst. eurų, bet per pastaruosius 3 metus premium nekilnojamojo turto segmentas išaugo 45 proc.
„Rinka augo dėl atsiradusios pasiūlos centrinėje miesto dalyje. Po krizės daugiausia buvo vystomi ekonominės klasės projektai, bet vėliau nišiniai ir didieji plėtotojai pradėjo eiti į prabangų segmentą. Dėl to atsirado pasiūla, kokybiškesnis būstas.
Taip pat pastebėjome, kad žmonės grįžta gyventi į centrą, nes buvo pabėgę į užmiesčius, kur nėra geros infrastruktūros, mokyklų, darželių, ne taip patogu gyventi. Pastaruosius 3–4 metus stebime tendenciją, kad vėl grįžtama į centrinę miesto dalį. Lietuviai ieško išskirtinumo, bet kartu nori grįžti gyventi į miestą, šalia patogios infrastruktūros“, – 15min aiškino jis.
Tačiau tokiu augimu negali pasigirti kitų Baltijos šalių sostinės. Per trejus metus Taline prabangaus turto segmentas augo 35 proc., o Rygoje – tik 12 proc. Be to, P.Gebrauskas atsargiai žiūri į Talino rinką ir įžvelgia perkaitimo požymius.
„Rygoje didelę įtaką padarė 2014–2015 metais įvykusios Rusijos krizės, susijusios tiek su sankcijomis, su ekonomikos kritimu, taip pat su vadinamosios auksinės vizos įstatymo pasikeitimu. Iki 2014 metų pagrindiniai pirkėjai visuose segmentuose buvo Rusijos piliečiai, ypač prabangiame, ir, prasidėjus krizei, sugriežtėjus politikai, tai gerokai sumažino pirkėjų skaičių. 2014–2015 metais įvyko korekcija, rinka susitraukė, krito ir tik po to prasidėjo naujas augimas.
O Talinas sugeba pritraukti daugiau tarptautinių pirkėjų, daug jų yra iš Suomijos. 2017 metais fiksuotas didelis kilimas „įperkamame“ prabangos segmente, per 150 tūkst. Nežinau, ar tai jau indikuoja perkaitimą, bet pernai buvo didelis šuolis, ir reikia stebėti, kaip rinka vystysis 2018 metais“, – aiškino jis.
Vilniuje brangius namus perka vietiniai
Ir nors Vilniaus rinkoje jis kol kas neįžvelgia perkaitimo, tačiau, kitaip nei Taline, Lietuvoje brangius namus ir butus perka iš esmės lietuviai. Užsieniečiai, kitaip nei Rygoje ir Taline, Vilniaus dar nėra atradę, o tie, kurie nusprendžia įsigyti turtą, dažniausiai saistomi su šalimi verslo ryšiais.
„Atėję investuotojai sukuria darbo vietas vietinei rinkai, todėl tai skatina imigraciją į Vilnių. Dalis jų ir įsikuria, bet tokių sandorių nėra daug. Kol kas užsieniečiai Lietuvos nemato kaip patrauklios šalies investicijai antram, trečiam ar ketvirtam būstui. Nors visi, atradę Lietuvą, yra maloniai nustebę aukščiausios kokybės paslaugomis, puikia anglų kalba, maitinimu ir t.t., bet dar nemato kaip kokio kurortinio, antros ar trečios rezidencijos miesto“, – sakė jis.
Pasak P.Gebrausko, Vilniuje prabangiame segmente didžioji dalis sandorių vyksta 150–500 tūkst. eurų kainų ribose. Ryga lyderiauja brangiausiame kainų segmente, kur kainos siekia 500 tūkst. eurų ir daugiau, o Talinas – absoliutus lyderis „įperkamame“ prabangos segmente.
Kodėl kainos Rygoje tokios didelės ir kilimas palyginti mažas? „Baltic Sotheby's International“ atstovas ir čia kaltina rusų investuotojus, kurie padarė miestui meškos paslaugą.
„Rygoje iki 2014 metų labai daug investicijų buvo padaryta iš Rusijos, ir tas turtas dabar yra parduodamas. Įvyko nemaža kainų korekcija brangiausiame segmente, tos kainos pernai stipriai koregavosi, nes didžioji dalis pirkėjų išnyko, o tie, kurie buvo įsigiję labai prabangų turtą, pradėjo pardavinėti“, – aiškino jis.
Tiesa, Lietuva irgi susiduria su savomis problemomis. P.Gebrauskas pastebi vis didesnį susidomėjimą individualiais namais, nes jų rinka kur kas ramesnė nei butų dėl didelio trūkumo pasiūlos prabangiame kainų segmente.
„Turtui, kurio kaina viršija milijoną, individualių namų segmente nėra tokios pasiūlos, iš ko galėtų klientai rinktis. Pastaruoju metu ateina vis daugiau užklausų apie privačius individualius namus, bet, palyginti su butų rinka, pasiūla yra minimali, todėl dauguma klientų priversti pirkti sklypą ir patys užsiimti statybomis, nes ant rankų pirštų galima suskaičiuoti pasiūlą“, – sakė P.Gebrauskas.
