Vyriausybei Finansų ministerijos pateiktoje Lukiškių kalėjimo galimybių studijoje nurodoma, kad yra siūlomi keli variantai, ką ir kaip daryti su viso komplekso pastatais.
Pirmas pasiūlymas – pritarti Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso įveiklinimo scenarijui, pagal kurį Lukiškių kalėjimo ligoninės pastatai būtų parduodami viešame aukcione. Siūloma rinkai perduoti kalėjimo-ligoninės pastatus.
Teigiama, kad ligoninės sklype nėra nė vieno į Kultūros vertybių registrą įrašyto statinio, todėl jam galioja tik Senamiesčio apsaugos zonoje ir Naujamiestyje galiojantys reglamentai. Tiesa, ekspertai rekomenduoja tikslinti statinio vertingąsias savybes.
Ligoninės sklypo pastatų plotas siekia 1831 kv. m, o žemės sklypas – 3404 kv. metrus.
Kita 14,5 tūkst. kv. m. ploto dalis būtų išnuomojama viešojo nuomos konkurso būdu.
Dalį galėtų skirti visuomeninėms veikloms
Likusi 4231 kv. m. ploto dalis būtų perduota naudoti edukacinės krypties veiklų vykdymui ar kitų visuomenės viešųjų poreikių tenkinimui.
Dėl šios dalies panaudojimo pasiūlymus iki lapkričio 1 dienos turėtų pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kultūros ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybei.
„Pateikti Vyriausybei siūlymus dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso atitinkamos dalies panaudojimo edukacinėms veikloms plėtoti švietimo, kultūros, inovacijų ir technologijų srityse, kartu nurodant tokias veiklas vykdysiančius subjektus ir jų veikloms vykdyti reikalingo patalpų ploto poreikį“, – galimybių studijoje formuojama užduotis.
Visuomeninės dalies vystymui parinktas E pastatas, atsižvelgiant į pastato erdvinę struktūrą, būklę (pastate jau pradėti remonto darbai siekiant jame įrengti kalinių edukacijos centrą) bei lokaciją (kaimynystę ir galimus naudotojų srautus).
Galimybių studijos rengėjai siūlo visuomeninės dalies vystymui skirti E pastatą. Teigiama, kad šio korpuso celių langų angos didesnės, tad labiau tinka kūrybinei ir edukacinei veiklai, kuriai reikia dienos šviesos. Taip pat šis pastatas yra arčiausiai gyvenamųjų pastatų, kitapus tvoros yra veikiantis darželis, – galimas tvoros atvėrimas ir funkcinis sujungimas.
„Kalėjimo cerkvės dalis taip pat lieka visuomenės poreikiams kaip renginių ir bendruomenės susibūrimo vieta. Siūloma visuomeninėje dalyje kurti nacionalinį NVO švietimo tinklo klasterį, kurio veiklą koordinuotų skėtinė organizacija. Detalizuojant įgyvendinimo planą erdvių ploto poreikis gali kisti“, – rašoma Lukiškių kalėjimo komplekso įveiklinimo galimybių studijoje.
Nurodoma, kad čia galėtų atsirasti edukacinės, laisvalaikio ir renginių erdvės, rezidencinės studijos (laikinas apsistojimas ir darbo studijos) bei laboratorijos.
Ekspertų rekomendacijos
Studijos rengėjai rekomenduoja valstybės žinioje pasilikti 30 proc. objekto visuomenės reikmėms. Taip pat atmesti galimybę parduoti visą objektą bei visą jį vystyti.
„Rekomenduojama tolimesniam įgyvendinimui rinktis antrąjį scenarijų (valstybinės turto dalies vystymas su likusios objekto dalies pardavimu) arba trečiąjį (valstybinės turto dalies vystymas su likusios objekto ilgalaike nuoma) scenarijų“, – nurodoma studijoje.
Kartu ekspertai siūlo organizuoti tarptautinį architektūrinį konkursą visam kompleksui dviem etapais: architektūrinių idėjų konkursą ir architektūrinio techninio projekto konkursą. Kartu rekomenduojama parengti platesnę galimybių studiją, apimančią A. Goštauto kvartalą ir aplink Lukiškių kompleksą esantį valstybinį turtą.
Pereinamajam laikotarpiui rekomenduojama kuo greičiau atverti kompleksą visuomenei ir įveiklinti jo vidaus ir lauko erdves laikinomis veiklomis.
Taip pat laikinas veiklas vystyti bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, švietimo, neformalaus ugdymo, kultūros ir meno įstaigomis, aukštosiomis mokyklomis bei surasti ar įsteigti operatorių laikinoms veikloms koordinuoti. Ekspertai siūlo įsteigti nuolatinį informacinį tašką komplekse, kur būtų teikiama su komplekso vystymu susijusi informacija, rengiami susitikimai, pristatymai.
„Rekomenduojama sudaryti aiškias ir skaidrias sąlygas, kaip norintieji veikti Lukiškių komplekse gali teikti pasiūlymus ir vykdyti veiklas. Rekomenduojama įsteigti Lukiškių komplekso įveiklinimo kultūros ir meno fondą meninei ir kūrybinei veiklai, laikiniems projektams įgyvendinti Rekomenduojame su procese dalyvavusiais žmonėmis reguliariai tartis ir informuoti apie priimtus sprendimus“, – rašoma dokumente.
Parduotų už 6 mln., investuoti reikėtų – 11 mln. eurų
Valstybės kapitalo investicijos siektų apie 10,9 mln. eurų, o planuojamos pardavimo pajamos siektų apie 6 mln. eurų, – nurodoma Finansų ministerijos Vyriausybei pateiktuose dokumentuose.
Šie pasiūlymai trečiadienį, birželio 17 dieną turėtų būti svarstomi Vyriausybės pasitarime.
Esamos būklės analizę Turto bankas parengė kartu su „MB MMAP“, „SOLID real advisors“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“, Felix Ackermann.
Komplekso įveiklinimo viziją ir galimus vystymo scenarijus kūrė atviru kvietimo būdu atrinkta tarpdisciplininė profesionalų komanda: architektai Gilma Teodora Gylytė, Vytautas Biekša, Gintarė Ubarevičiūtė, Donatas Baltrušaitis; NT vystymo specialistai Mindaugas Kulbokas, Nerijus Juodelis, Karolis Tuinyla; kūrybininkai: Linas Ramanauskas, Giedrė Šileikytė, Audronis Imbrasas, Ūla Tornau; sociologės Maryja Šupa, Vita Kontvainė; verslo strategės Olga Belova, Laura Kairienė; studentai Motiejus Vyšniauskas, Rytis Cikanavičius. Kūrybines dirbtuves moderavo Inga Urbonaitė-Vadoklienė (Turto bankas), Andrius Grigorjevas, Gailė Andriuškevičiūtė („Synthesis strategy group“). Galimybių studijos kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
15min primena, kad praėjusių metų liepos pabaigoje Vyriausybė pavedė Turto bankui iki 2020 metų kovo išsiaiškinti, kam pritaikyti apie 2 ha ploto uždaryto Lukiškių kalėjimo teritoriją sostinės centre.
Iš Lukiškių kalėjimo paskutiniai suimtieji ir nuteistieji išvežti praėjusių metų birželio pabaigoje.
2019 metų liepos pradžioje susitikę politikai, verslininkai ir visuomenininkai svarstė, kad atlaisvintose patalpose galėtų atsirasti startuolių centras, kultūrinė erdvė, viešbutis ar koks nors turistinis objektas.
Pastatų kompleksas yra įsikūręs netoli valstybės institucijų, tokių kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos, Seimas.
Politikai yra svarstę variantus patalpas atiduoti Vilniaus miesto savivaldybei ar Turto bankui, kad šis galėtų jas parduoti ar nuomoti privačiam verslui.
Kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, tarp jų ir Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Į Kultūros vertybių registrą kompleksas įtrauktas nuo 2002 metų.