Tuštėjant kaimams suaktyvėjo prekyba nekilnojamuoju turtu

Per 16 metų retai apgyvendintų savivaldybių padaugėjo nuo 7 iki 22, o teritorijos, kur viename kvadratiniame kilometre tankumas yra mažesnis nei 12,5 žmogaus, sudaro 45 proc. Lietuvos teritorijos, skelbia mokslininkai. Gyventojų regionuose mažėja ir nėra ženklų, kad situacija pakistų. Tačiau įdomu tai, kad į ištuštėjusias sodybas ar butus nusitaikė pirkėjai – pastebima sąlyginai aktyvesnė nekilnojamojo turto rinka.
Apleista sodyba Rudiliuose
Apleista sodyba / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Gyventojų Lietuvos regionuose mažėja, tačiau prekyba nekilnojamuoju turtu nykstančiose savivaldybėse didėja. Tokį paradoksą pastebi plėtotojai.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) vyresnysis mokslo darbuotojas Vidmantas Daugirdas kaip rečiausiai apgyventą savivaldybę išskiria Švenčionis. Joje kaimo gyventojų tankumas vos viršija 5 žmones kv. kilometrui. Gyventojų mažėja visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir jų rajonus.

„Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia pamiršti, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja dėl kelių priežasčių – menko gimstamumo, migracijos į miestus ir emigracijos. Būtent pastarasis faktorius situaciją Lietuvoje nudažo itin liūdnomis spalvomis, nes likusios priežastys būdingos daugeliui Europos šalių. Migracija į miestus yra natūralus ir vargu ar sustabdomas procesas“, – spaudos konferencijoje teigė V.Daugirdas.

VIktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Vidmantas Daugirdas.
VIktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Vidmantas Daugirdas.

Prielaidų pokyčiams nėra

Pasak jo, prielaidų pokyčiams nėra, todėl po 15–20 metų didelė dalis Lietuvos teritorijos virs demografinėmis dykromis, o kaimiškos teritorijos išnyks.

„Demografinių prielaidų situacijos pagerėjimui nėra. Turime suprasti, kad depopuliacija tęsis, kaimai ir miestai tuštės, procesas kol kas neišvengiamas. Nėra pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu miškinguose, periferiniuose regionuose gyventojų pradės daugėti. Nėra pagrindo skatinti gyventojus kurtis regionuose, nes jiems ten nėra ką veikti“, – kalbėjo jis.

Vienintelė išeitis – investuoti ne į visus Lietuvos regionus, o į tam tikras vietas, kurios ateityje galėtų tapti centrais.

„Nepasiteisino dabartinė valstybės strategija plėtoti viską visur tolygiai. Turbūt reikėtų rinktis židininį principą, plėtoti savivaldybių centrus, didesnius ir svarbesnius miestelius. Taip galbūt pavyks situaciją nors kiek stabilizuoti“, – svarstė profesorius.

Daugėja sandorių

Tačiau nekilnojamojo turto analitikai pastebi kitą tendenciją. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „DNB būstas“ duomenimis, tuštėjančiose teritorijose būsto rinka tapo santykinai aktyvesnė. Nors gyventojų tokiose teritorijose mažėja, būsto sandorių daugėja.

„Iš tų teritorijų išvykstantys jauni žmonės stengiasi turto atsikratyti, todėl veiksmas šioje rinkoje vyksta. Tačiau nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas regionuose yra sąlyginis, nes absoliučioje daugumoje Lietuvos regionų NT rinka yra pasyvi, o jos judėjimą ir tendencijas gali lengvai paveikti keli stambesni sandoriai“, – kalbėjo „DNB būstas“ direktorius Audrius Gudanavičius.

 „DNB Būstas“ nuotr./ „DNB Būstas“ direktorius Audrius Gudanavičius.
„DNB Būstas“ nuotr./ „DNB Būstas“ direktorius Audrius Gudanavičius.

Anot jo, tipiškoje savivaldybėje per metus parduodama 100–200 butų ar namų. Vilniuje apie 1 tūkst. būstų parduodama per vieną mėnesį.

Situaciją būsto rinkoje lemia ir Lietuvos darbo rinkos geografinė atskirtis. Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose vis daugiau reikšmės įgauna aukštą pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų sektorius, kuris pritraukia gyventojus į miestus.

Be to, situacijos būsto rinkoje negelbėja ir grįžtantys į Lietuvą emigrantai. Anksčiau žiniasklaidoje kalbėta, kad emigravę ir grįžti planuojantys žmonės aktyviai šalyje perka nekilnojamąjį turtą savo gimtuose miesteliuose, tačiau, A.Gudanavičiaus teigimu, šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas.

„Tokių sandorių nedaugėja, net atvirkščiai, tie, kurie laikė nekilnojamąjį turtą, dabar įleidę šaknis užsienyje, nori jį parduoti. Tačiau yra ir tokių, kurie nori grįžti. Bet jie labiausiai žvalgosi į Vilnių, mažiau į Kauną ar Klaipėdą, o ne į regionus. Tačiau daugiau nori parduoti tą turtą nei nusipirkti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Liks rekreacinės zonos

A.Gudanavičiaus teigimu, regionuose aktyviausia žemės sklypų rinka, nes nemažą dalį sklypų sudaro žemės ūkio paskirties žemė, rinka atspindi ūkių konsolidavimo, stambėjimo procesą. O išvykstantys gyventojai butus ir namus gali parduoti ne tik savo miesto ir kaimo gyventojams, bet ir bet kam kitam, o žemės pirkėjų skaičių riboja ne tik finansai.

„Jei gyventojų mažėjimo vektorius nepasikeis, anksčiau ar vėliau ir būsto, ir sklypų rinka taps prisotinta ir beveik nejudri. Analizuojant sparčiai besikeičiantį gyventojų tankumo žemėlapį belieka konstatuoti, kad nenumaldoma depopuliacijos tendencija gali būti arba keičiama, arba prie jos prisitaikoma. Jei to neįvyks, galime konstatuoti, kad dar po 10 metų regioninė NT rinka liausis veikusi“, – sakė jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Apleista sodyba Rudiliuose
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Apleista sodyba Rudiliuose

Pasak A.Gudanavičiaus, nekilnojamojo turto rinkai būtų į naudą aiški valstybės regionų plėtros strategija.

„Retai apgyventos teritorijos gali būti vertybė kuriantiems poilsio ir turizmo objektus, tuo tarpu židinių plėtros principas gali stabilizuoti nedidelių miestų nekilnojamojo turto rinką“, – sakė A.Gudanavičius.

Statistikos departamentas neseniai skelbė, kad pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, o per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis