„Reiklios, drąsios, atsakingos“ – taip būstą perkančias moteris apibūdina nekilnojamojo turto ekspertai. Tačiau nors nuosavi namai joms labai svarbūs, savarankiškai jiems besiskolinančiųjų mažėja.
Per penkerius metus moterų, sudariusių būsto kredito sutartis, skaičius sumažėjo 6 proc. Bet paimtų paskolų sumos vidurkis per tą laikotarpį išaugo 6 000 eurų.
„Moteris paprastai yra atsakingesnė. Tai pasireiškia tuo, kad ji ima kreditus ilgesniam laikui, mažesnio dydžio, palyginti su vyrais, moterys atsakingiau planuoja įmokas. Jei atsiranda laikinų mokėjimo problemų, jos pirmiausiai skiria dėmesį grąžinti būsto paskolą“, – pastebi kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
„Moterys, kurios savarankiškai ima būstą, pirmiausiai kreipia dėmesį į jo įrengimą, ieško pilnai įrengto, kai nebereikia ieškoti darbininkų įsirengimui. Taip pat jos ieško būsto arčiau centrinės miesto dalies. Pastebime, kad retai prašo, kad būtų parkavimo vieta“, – teigia Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Dažniausiai būstui kartu skolinasi poros. Jų finansiniai įsipareigojimai gerokai didesni nei savarankiškai besiskolinančių vyrų ar moterų. Tiesa, moterys skolinasi mažiau nei vyrai, nors ir ilgesniam laikui. Finansininkų teigimu, butui ar namui pastaruoju metu aktyviai skolinasi sostinės gyventojos iki 26-erių metų amžiaus.
„Tokios jaunos vilnietės, kuri ima paskolą viena, vidutinė paskolos suma yra didesnė nei tokio pat bendraamžio Vilniuje, paskolos ir užstato santykis yra beveik toks pat. Peršasi išvada, kad moterys perka brangesnius būstus, gal todėl, kad jie dažnai būna įrengti“, – aiškina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Nekilnojamojo turto ekspertai bendrą mažesnį moterų aktyvumą būsto rinkoje aiškina 13 proc. mažesniais jų atlyginimais nei vyrų.
