Tyrimas: vartojimo paskolas NT įsigyti ar remontuoti dažniau ima moterys, padengti kitas turimas paskolas – vyrai

43 proc. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius trejus metus ėmusių vartojimo paskolą, tai darė siekdami įsigyti prekių ar paslaugų, daugiau nei penktadalis – būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) remontui, 14 proc. – trūkstamai sumai padengti įsigyjant NT. Beveik trečdalis gyventojų, ėmusių vartojimo paskolą, skolinosi nuo 3,5 iki 17 tūkst. Lt. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
Rolandas Norvilas
Rolandas Norvilas / „Bigbank“ nuotr.

Dažniausiai vartojimo paskolą prekėms ar paslaugoms bei NT įsigyti ėme 35-49 m. asmenys, o būsto ar kito NT remontui – vyresni nei 50 m. gyventojai. Įdomu tai, kad NT remontui ar trūkstamą sumą įsigijimui moterys skolinosi beveik du kartus dažniau nei vyrai.

Tarp kitų vartojimo paskolos ėmimo priežasčių minimos kasdienės išlaidos (13 proc.), automobilio remontas (10 proc.), studijos (9 proc.), kelionės ar pramogos (8 proc.) ir medicinos paslaugos (5 proc.). 4 proc. apklaustųjų per pastaruosius trejus metus ėmė vartojimo paskolą siekdami padengti kitos turimos paskolos įmokas. Tai daugiau nei dvigubai dažniau darė vyrai nei moterys.

„Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas pastebi, kad panašios tendencijos vyrauja ir tarp šio banko klientų.

Žemesnių pajamų gyventojai dažniausiai skolinasi sumas iki 1,7 tūkst. Lt, aukštesnių negu vidutinių – 1,7-3,5 tūkst. Lt, o aukštų – 3,5 tūkst. Lt ir didesnes sumas, – teigia R.Norvilas.

„Dažniausia skolinimosi priežastis jau kelerius metus iš eilės išlieka prekės ir paslaugos, o antrą vietą užima trūkstama suma būsto įsigijimui ar remontui. Be to, auga klientų, kurie banke refinansuoja kitose kreditų įstaigose turimas paskolas, dalis – ji sudaro apie 10 proc. skolinimosi priežasčių. Refinansuoti paskolas klientai dažniausiai nusprendžia dėl paskolos mokėjimo sąlygų pagerinimo, mėnesinės įmokos sumažinimo bei galimybės turėti vieną kreditorių. Ne visi didieji bankai ryžtasi refinansuoti paskolas, jeigu jos imtos ne bankinėse kredito įstaigose, todėl mes, kaip specializuotas bankas, dažnai būname vienintelė alternatyva klientui“, – sakė R.Norvilas.

Tyrimas taip pat parodė, kad dažniausia vartojimo paskolos suma siekia 3,5-17 tūkst. Lt. Tokią sumą skolinosi 30 proc. respondentų, ėmusių vartojimo paskolą per pastaruosius trejus metus. Antra pagal dažnumą vartojimo paskolos suma – 1,7-3,5 tūkst. Lt; tiek skolinosi 23 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų. Daugiau nei 17 tūkst. Lt per pastaruosius trejus metus skolinosi 17 proc. apklaustųjų, o mažiau nei 1 tūkst. Lt – 16 proc.

„Apklausos rezultatai atskleidė, kad vartojimo paskolų suma aiškiai koreliuoja su gyventojų pajamomis – kuo jos didesnės, tuo didesnes sumas gyventojai skolinasi. Žemesnių pajamų gyventojai dažniausiai skolinasi sumas iki 1,7 tūkst. Lt, aukštesnių negu vidutinių – 1,7-3,5 tūkst. Lt, o aukštų – 3,5 tūkst. Lt ir didesnes sumas“, – teigia R.Norvilas.

Minėtos apklausos metu apklausta 500 Lietuvos gyventojų, vyresnių negu 20 metų, kurie per trejetą pastarųjų metų yra ėmę vartojimo paskolą bankuose arba greitųjų kreditų bendrovėse. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis