Pernai rugpjūtį iš varžytinių įsigijęs Lentvario dvarą verslininkas Ugnius Kiguolis, atrodo, neketina savo turto palikti likimo valiai – šiuo metu jau dėliojama dėlionė, kaip ir kieno lėšomis bus atgaivintas apleistas, kultūros vertybe laikomas pastatas.
Sumanyta, kad pasinaudojus Europos Sąjungos investicijomis bus restauruojami vertingi, paveldosaugai svarbūs dvaro rūmai, o U.Kiguolis savo lėšomis rūmuose įrengs muziejų bei viešbutį. Taip pat svarstoma apie dalies patalpų pritaikymą inkubatoriaus veiklai. Įgyvendinus sumanymus, Lentvario dvaras taptų atviras lankytojams.
Pasikeitė savininkai
2016-ųjų rugpjūčio pabaigoje Lentvario dvarą – maždaug 2 tūkst. kv.m rūmų pastatą ir jam priklausantį sklypą U.Kiguolis nusipirko už 540 tūkst. eurų.
Tuo metu verslininkas teužsiminė, kad norėtų dvarą padaryti naudojamą – sutvarkyti aplinką, atnaujinti patį pastatą, nes tokie gražūs rūmai turi gyvuoti, o ne merdėti. Tuomet jis pritarė buvusio savininko, verslininko Laimučio Pinkevičiaus, skaičiavimui, kad viskam sutvarkyti galbūt prireiks 2,5 mln. eurų.
L.Pinkevičius dvarą buvo įsigijęs 2007 metais – jį pirko paėmęs 1,176 mln. eurų paskolą, ketindamas statinį sutvarkyti ir jame gyventi. Tačiau vėliau dvaras jam tapo nebereikalingas – verslininkas nustojo mokėti įmokas, bankas kreipėsi į teismą ir L.Pinkevičius dvarą prarado.
Dėl nepriežiūros Lentvario dvaras sunyko, nors ankstesnis savininkas tvirtino nuolat prižiūrėjęs jį, kiek galėjęs – užkaldavęs duris ir langus, kad ten nesilankytų įtartini asmenys.
Atsigręžė į kultūros paveldą
Senieji pastatai – kultūros paveldo objektai – visoje Lietuvoje pastaraisiais metais atnaujinami pasitelkus ES fondų lėšas. Pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Europos parkas“ jau paskleidė žinią, kad Vilniaus rajone baigta atnaujinti Liubavo dvaro sodyba: XVIII a. baroko architektūros ansamblio pastatuose įsikūrė muziejus.
Panašiu keliu žingsniuojama ir rengiantis atnaujinti Lentvario dvarą. Manoma, kad ateityje, kai bus parengtas projektas, jam bus galima pasitelkti ir ES paramą. Juolab, kad šių metų kovą buvo paskelbtas ir pirmasis kvietimas teikti paraiškas projektams finansuoti pagal priemonę „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“. Šiai priemonei įgyvendinti numatyta apie 11,87 mln. eurų. Vienam projektui ketinama skirti didžiausią pinigų sumą – 700 tūkst. eurų.
ES pinigai – didinti paveldo žinomumą
„Tai – situacija, kuri yra ypač palanki kultūros objektams atnaujinti – autentiškumui atkurti“, – patikino inžinerinių paslaugų kompanijos „Adem“ Investicinių projektų rengimo skyriaus vadovas Eimantas Galkevičius. Jis vadovauja komandai, kuri rengia dokumentus ES investicijų pritraukimui į Lentvario dvarą.
2016-ųjų rugpjūtį Lentvario dvarą – maždaug 2 tūkst. kv.m rūmus ir priklausantį sklypą U.Kiguolis nusipirko už 540 tūkst. eurų.
„Dabar kuriama vizija, rengiamas techninis projektas. Kai tai bus padaryta, ieškosime patraukliausio projektui finansavimo. ES fondų priemonė „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ – vienas iš būdų jam gauti. Tačiau tam dar prireiks nemažai laiko ir pastangų“, – užsiminė E. Galkevičius.
Šios priemonės tikslas – padidinti kultūros paveldo žinomumą bei lankomumą, todėl lėšos skiriamos nekilnojamajam turtui (kultūros paveldo objektams) sutvarkyti, kad vėliau jie galėtų būti pritaikyti kultūrinei, edukacinei veiklai ar kitokioms reikmėms.
Istorija ir dabartis
Lentvario dvaro rūmai dunkso šiaurinėje Lentvario teritorijoje, esančioje greta Klevų alėjos ir Tiškevičių gatvės, šalia Graužio ežero.
Tai neogotikinio stiliaus trijų aukštų pastatas su rūsiu ir mansarda. Dvaras įkurtas XVI amžiuje. Dabartinis pastatas perstatytas XIX a. 7-ajame dešimtmetyje.
Nuo 1850 m. iki 1939 m. Lentvario apylinkės ir dvaras priklausė grafams Tiškevičiams, kurie 1855–1865 m. pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus.
Šalia rūmų esanti parko sistema suprojektuota apie 1898 m. pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą.
Lentvario dvaro sodyba 2008-aisiais įregistruota Kultūros vertybių registre ir yra valstybės saugomas objektas.
