Rajonas su unikalia istorija
Šnipiškių istorija siekia XIV a., kuomet čia įsikūrusiam Vilniaus pirkliui Povilui Šnipiui didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas padovanojo už Neries upės plytinčius didelius žemės plotus. Šnipiškių priemiestis intensyviau pradėjo formuotis XVI a. pastačius tiltą per Nerį, siekiant palengvinti susisiekimą su Vilniaus miestu.
Istorinės Šnipiškių dalys – Skansenas ir Piromonas – susiformavo XIX a.pab.–XX a.pr. Prie Žaliojo tilto ant kalvelės stūksantys neogotikiniai Raduškevičių rūmai, manoma, pastatyti vietoje Vitebsko vaivados Piro rūmų griuvėsių, iš kur ir kilo Piromonto pavadinimas. Istorinis Skansenas apima S.Fino, Giedraičių, Šilutės, Krokuvos, Daugėliškio, Širvintų, Saracėnų ir Kalvarijų gatves, aplipintas 1880–1930 m. statytais liaudiško tipo mediniais namais.
Žavi architektūriniais kontrastais
Šnipiškių seniūnijos ribas šiaurinėje dalyje apibrėžia Ozo gatvė, pietuose – Neris, vakaruose – Žvėrynas, rytinėje dalyje – Verkių ir Žirmūnų seniūnijos. Rajoną vagoja Linkmenų, Daugėliškio, Krokuvos, Lvovo, Žalgirio, Kalvarijų, Utenos, Upės gatvės. Tarp Konstitucijos prospekto ir Žalgirio gatvės esanti istorinė Šnipiškių dalis yra saugoma valstybės kaip urbanistinė, architektūrinė ir etnokultūrinė vertybė.
„Šnipiškių rajono istorinė dalis unikali savo architektūriniu kontrastu, kurį sudaro XIX a. medinukai, XX a. betoniniai daugiabučiai ir XXI a. stikliniai dangoraižiai. XVI–XVIII a. Šnipiškės garsėjo keramikos dirbtuvėmis, o ir šiandien čia veikia mažosios taisyklos ir krautuvės: dviračių ir laikrodžių taisykla, dirba muzikinių instrumentų derinimo meistrai, siuvėjos ir batsiuviai. Mažai kas žino, bet būtent šiame rajone buvo pagamintos Vilniaus Senamiesčio stogų čerpės“, – sako miesto antropologė, bendruomeninių meninių iniciatyvų kuratorė dr. Jekaterina Lavrinec.
Pašnekovės teigimu, ir šiandien medinėje Šnipiškių rajono dalyje galima atrasti keramikos maršrutą, kurį prieš keletą metų miesto žaidimų ir tyrimų laboratorija „Laimikis“ vystė kartu su vietos gyventojais. „Šis maršrutas tapo alternatyvių ekskursijų rajone, kurias veda patys gyventojai, ašimi. Istorinėje rajono dalyje vystomos kultūrinės iniciatyvos yra atviros naujakuriams: bendruomenė stiprės tik tuomet, kai tarp senbuvių ir naujakurių bus abipusė pagarba ir supratimas“, – sako projekto kuratorė dr. Jekaterina Lavrinec, įsitikinusi, kad istorinių vietovių puoselėjimas yra investicija ir į gyvenimo šiame mieste kokybę, ir į turizmo plėtrą.
Antropologės teigimu, siekiant puoselėti ir vystyti atpažįstamą vietos dvasią, reikalingas jautrumas rengiant architektūrinius projektus: istoriniai kultūriniai sluoksniai turi „kalbėtis“ tarpusavyje, kad kiekvienas naujas statinys turėtų siekti dialogo su aplinka.
Daugiaveidės Šnipiškės tampa miesto centro dalimi
Šnipiškės, anot architektų, turi daug potencialo plėstis, kadangi šiame rajone dar daug apleistų pramonės pastatų, sandėlių bei garažų, kurių paskirtį tikslinga pakeisti. Čia gyvenančios bendruomenės iniciatyva, padedant miesto savivaldybei, kuriamos naujos viešosios erdvės, o privatūs investuotojai apleistas rajono teritorijas paverčia gyvenamaisiais kvartalais. Ir nors kasmet Šnipiškių veidas kinta vis labiau, formuojant ir atkuriant žaliuosius šio rajono plotus siekiama išsaugoti vietos struktūrą ir kultūros paveldo objektus.
„Šnipiškės – buvęs istorinis Vilniaus priemiestis, kuris išsiplėtus miestui atsidūrė centrinėje jo dalyje, todėl turi ir besiformuojantį modernų centrą – aukštybinių pastatų kalvą, atspindinčią XXI a. siekį veržtis į aukštį. Rajono vidurį kerta Kalvarijų gatvė – viena svarbiausių miesto arterijų ir centrinių transportinių ašių, kuria eina didžiausias keleivių viešuoju transportu srautas. Yra Žalgirio gatvė, kuri pamažu įgauna panašų charakterį. Ir taip pat yra visai ramių gyvenamųjų kvartalėlių, kur visai net nepagalvotum, kad esi pačioje centrinėje miesto dalyje. Šnipiškės yra labai įvairios bei daugiaveidės ir kiekviena dalis, kuri yra išsaugojusi savo savitumą, yra savitai graži, gera ir turi šansų gyventi toliau“, – unikalų Vilniaus rajoną apibūdino vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis, tikindamas, kad istorinės mažaaukščio užstatymo dalys abipus Giedraičių gatvės, Širvintų gatvės rajone išliks ir jokie pokyčiai ten nenumatyti.
Pašnekovo teigimu, Šnipiškės pamažu turėtų tapti miesto centro dalimi, ten turėtų daugėti ir būstų, ir darbo vietų, naujais dangoraižiais pasipildyti aukštybinių namų kalva. Savivaldybė yra numačiusi infrastruktūros plėtrą, rekonstruojant Kernavės, Giedraičių, Daugėliškio gatves. Intensyviai keičiasi ir Žalgirio gatvės veidas, išsikrausto pramonės įmonės, savivaldybė kuria viešąsias erdves.
„Mūsų tikslas, kad naujieji kvartalai būtų daugiafunkciniai. Kadangi Šnipiškės yra miesto centro dalis, dedama daug pastangų, kad čia būtų patrauklu gyventi bei dirbti. Norisi, kad čia atsirastų kuo daugiau paslaugų ir žmonės turėtų daugiau galimybių gyventi mažiau naudojant automobilį“, – pastaruoju metu didelį skiriamą dėmesį Šnipiškėms paaiškino Vilniaus vyr. architektas.
Gamta viduryje miesto
„Šnipiškės – ne tik savo istorija, lokacija bei puikiai išvystyta infrastruktūra išsiskiriantis Vilniaus rajonas. Ši teritorija mums atvėrė ypatingą savo gamtinį paveldą – net keturis Linkmenų, Ozo ir Geležinio vilko gatvių apribotoje teritorijoje natūraliai susiformavusius ežerėlius. Anksčiau užpelkėję vandens telkiniai pamažu virsta patrauklia poilsio oaze ir davė vardą šalia besikuriančiam naujam gyvenamųjų namų kvartalui“, – sako „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas, pristatydamas antrojo „Linkmenų ežerų“ etapo pabaigtuves.
Vilniaus miesto savivaldybė šioje rajono dalyje ketina įrengti rekreacinę teritoriją. Linkmenų gatvės pradžioje tvyrantis pirmasis tvenkinys po kelerių metų pavirs čia įsikursiančio japoniško sodo dalimi, aplink kitus Šnipiškių ežerėlius taip pat bus įrengti pasivaikščiojimo takai, terasos, patogūs priėjimai prie vandens, apžvalgos vietos. Šiais metais greta „Linkmenų ežerų“ nusidrieks naujas 6,5 kilometrų ilgio dviračių takų maršrutas. Konstitucijos prospektą kirtęs takas susijungs su Upės gatvės dviračių taku. Dar viena atkarpa bus tiesiama į Ozo gatvės pusę, kur įsilies į jau eksploatuojamą dviračių taką. Kita atšaka leis nesunkiai pasiekti Kalvarijų gatvę. „Dviračių takai yra privaloma miesto infrastruktūros dalis, tad jie plėsis visur“, – tikino Vilniaus vyr. architektas M.Pakalnis.
Projektą „Gyvenimui be automobilio“ inicijuojanti NT bendrovė „Realco“ kviečia gyventojus kurtis arčiau centro ir naudotis patogiai sukurta infrastruktūra, leidžiančia visus būtiniausius objektus – darbą, prekybos centrą, laisvalaikio leidimo zoną, mokyklas bei darželius pasiekti be automobilio.
Jeigu domitės Vilniaus istorija, mėgstate atrasti ir fotografuoti, kviečiame dalyvauti fotokonkurse „Neatrastos Šnipiškės“. Čiupkite fotoaparatą ir leiskitės į kelionę po šį rajoną, kuris pamažu atvers savo slėpinius, neatrastas gatveles, gamtos lopinėlius viduryje miesto ir unikalius seno bei naujo kontrastus. Savo nuotraukas iki gegužės 18 d. siųskite el. paštu laimek@15min.lt, o įspūdingiausios nuotraukos autorių NT bendrovė „Realco“ apdovanos puikiu prizu – elektriniu paspirtuku!
Konkurso dalyvių ir nuotraukų skaičius neribojamas. Savo atsiųstas fotografijas pamatysite šiame straipsnyje esančiame fotoalbume. Gegužės 21-ąją paskelbsime nugalėtoją, kurį išrinks autoritetinga 15min fotografų komisija. Su laimėtoju dėl apdovanojimo susisieksime el. paštu.
