Specialistai pastebi, kad universalus dizainas – tai veikiau požiūris nei pastatų ar interjero stilius, pasižymintis paprastumu, pritaikomumu ir tinkamumu skirtingiems žmonėms. Universalaus dizaino principai apima ne tik architektūrinius ar inžinerinius sprendimus, bet iš pažiūros ir labai paprastas detales, gyvenimą darančias patogesnį.
Svarsto apie naujas paslaugas
Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“ priklausančios statybų ir darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas pastebi, kad Suomijai būdingos tendencijos vis labiau matomos ir Lietuvoje.
„Šiandien žmonės vertina galimybę gyventi socialų, mobilų ir įvairiapusišką gyvenimą ir nenori apsikrauti daiktais, ypač retai naudojamais. Suomiai šį klausimą pradėjo spręsti labai paprastai –su kaimynais pradėję dalytis įvairiais įrankiais, technika ar net automobiliais. Pastebėję šiuos pokyčius NT vystytojai pradėjo įrenginėti bendras erdves ir saugyklas, kuriose gyventojai laiko bendrai naudojamus daiktus. Šie pokyčiai palietė net tokias šalies tradicijas kaip asmeninė sauna – jas taip pat pradedama kurti daugiabučiuose namuose bendras“, – pasakoja K.Vanagas.
Pasak jo, Skandinavijos šalyse jau dabar naujakuriams siūloma daugiau kasdienių paslaugų, pavyzdžiui, įrengiamos specialios saugyklis į namus pristatomiems maisto produktams bei kitoms prekėms. Teikiamos slaugos bei priežiūros paslaugos. Garantinė būsto priežiūra jau ne vienerius metus teikiama tiek Suomijoje, tiek Lietuvoje.
Atisižvelgia į poreikius
Universalus dizainas pirmiausia yra supratimas, kad kiekvienas naujas gyvenamasis NT projektas turi būti pradedamas nuo vizijos kas ir kaip norės tuose namuose gyventi, ką žmonės norės matyti ir veikti namuose ir už namo ribų, kas žmogaus gyvenimą padarytų patogesniu.
„Šiuolaikinės visuomenės poreikiai keičiasi, ji tampa reiklesnė būsto funkcionalumui bei supančių erdvių patrauklumui, todėl perimdami suomių patirtį galvojame net apie tokias detales kaip durų ar kitų angų plotis, laiptinių, koridorių, pandusų įrengimo sprendimai. Pagal universalaus namų dizaino principus, visa tai turi būti įrengiama galvojant apie kiekvieną žmogų – jaunuolį, senjorą, vaiką ar net aktyvaus laisvalaikio entuziastą“, – sako „YIT Kausta“ vadovas.
Jis taip pat pastebi, kad tradicinės darbo ir laisvalaikio, namų ir miesto erdvių ribos nyksta. Žmonės vis didesnę gyvenimo dalį perkelia į viešąsias erdves. „Šiandien gyventojai nori, kad namų ir miesto erdvės bent iš dalies persidengtų ir viena kitą papildytų. Universaliu dizainu būtent ir siekiama visus šiuos aspektus sujungti į darnią visumą“, – sako K.Vanagas.
Namai su žaliosiomis erdvėmis
Centrinėje Vilniaus miesto dalyje, kairiajame Neries krante, „YIT Kaustos“ statomame „Raitininkų sodo“ gyvenamųjų namų kvartale taip pat taikomi universalaus dizaino principai. Šie pastatai suprojektuoti atsižvelgiant į sostinės gyventojų pomėgį laisvalaikį leisti žaliosiose erdvėse. Jis turės tokį vidinį kiemą, kuriame miestiečiai jausis kaip nedideliame privačiame parke – jame žaliuos 1800 kv. m ploto sodas, o vaikai žais ypatingoje aikštelėje, įrengtoje ant jo kalnuoto reljefo.
„Raitininkų sodo“ projektu siekiama pačiame miesto centre sukurti ramią žaliuojančią daugiafunkcinę poilsio oazę. Jo tikslas – patenkinti žmonių poreikį jausti tiesioginį ryšį su gamta ir gyventi ekologiškai. Pavyzdžiui, kieme bus galima auginti vaistažoles, prieskonius, ilsėtis ant žalios vejos arba sėdėti ant suoliukų po žaliuojančiais medžiais. Vaikų žaidimų erdvė bus išskirtinė, nes žemiau esantį kalnelį ir jo erdvę nuspręsta pritaikyti mažiesiems, o didesnį, įrengtą pasinaudojant amfiteatru – vyresniems vaikams, kuriems bus skirtos ir edukacinės žaidimų lentos su loginiais žaidimais“, – pasakoja K.Vanagas.
Pasak jo, bus siekiama ne tik tėvams sudaryti galimybę kuo daugiau laiko praleisti su vaikais, bet ir burtis į darnią kaimynų bendruomenę, kuri laisvalaikį galės leisti ant komercinių patalpų stogo įrengtoje apžvalginėje terasoje. Nuo jos, kaip ir pro viršutinių aukštų „Raitininkų sodo“ butų langus, atsivers Neries upės, Antakalnio kalvų ir Gedimino pilies panorama. Vidinio kiemo langai taip pat suprojektuoti taip, kad gyventojai matytų pilį, žvelgtų į pietų pusę, bet ne vieni į kitus.
Gyvens ant upės kranto
„YIT Kausta“ vadovas teigia, kad vertindama žmonių poreikį būti kuo arčiau gamtos Kaune, dešiniajame Neries krante, įmonė vysto ir „Piliamiesčio“ urbanistinį projektą. Nors inžineriniu požiūriu tokios statybos vienos sudėtingiausių, sutvarkyta ir gyventojams grąžinta upės pakrantė bei šalia esantis parkas kasdien gyventojams kuria unikalią aplinką ir gyvenimo kokybę.
Modernumas istorinėje aplinkoje
Skirtingi žmonių poreikiai bus darniai integruoti į supančią aplinką ir naujame gyvenamųjų namų projekte „Matau Vilnių“. Centrinėje Vilniaus dalyje, šalia Tauro kalno esančioje Aludarių gatvėje, „YIT Kausta“ pradėjo statyti unikalų A energinio naudingumo klasės gyvenamųjų namų projektą mylinties ir norintiems kasdien matyti Vilnių. Namų stogus puoš saulės kolektoriai, generuosiantys energiją bendrosioms namų reikmėms.
„Šiame projekte siekiame sujungti modernumą ir šiuolaikinius standartus bei supančios aplinkos istoriją. „Matau Vilnių“ iškils istoriniu požiūriu išskirtinėje sostinės vietoje – greta buvusios vienos pirmųjų miesto alaus daryklų, Tauro kalno ir gatvelės, kurioje kadaise gyveno Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas“, – atskleidžia K.Vanagas.
Kadangi kasmet istorinę ir kultūrinę vertę turinčių vietų naujiems gyvenamųjų namų projektams lieka vis mažiau, šiame projekte siekiama išsaugoti kultūrinius miesto praeities ženklus ir kartu jį organiškai įlieti į miesto gyvenimą. Miestiečiams bus atverta buvusios gamyklos alaus degustacijos salėje nutapyta menininkės N. Daškovos freska „Liaudies šventė“. Gyventojų patogumui bus atkuriama Aludarių gatvė, kuria pėsčiomis galima lengvai pasiekti Tauro kalno viršų.
„Šalia naujųjų daugiabučių bus įrengtos lauko terasos, suformuotas vidinis kiemas su poilsio erdvėmis ir vaikų žaidimo aikštelėmis. Sklypo erdvės bus apželdintos ir apsodintos medžiais, o teritorija nuo supančių miesto gatvių atribota esamais visuomeniniais ir gyvenamaisiais pastatais“, – pasakoja „YIT Kausta“ vadovas.
