„Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali sukliudyti laiku parengti valstybės teritorijos bendrąjį planą, o tai gali lemti itin neigiamų padarinių atsiradimą, be kita ko, valstybei reikšmingų projektų neįgyvendinimą, valstybės ir konkrečių jos regionų vystymosi ir plėtros stabdymą, tarptautinių įsipareigojimų vykdymo apsunkinimą“, – skelbiama teismo nutartyje.
Teismas paliko galioti spalį Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo atmestas „Urbanistikos“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti konkursą arba sutarties vykdymą.
Teisme bendrovė siekia, kad Aplinkos ministerija būtų įpareigota iš naujo vertinti jos pasiūlymą.
Konkursą dėl Lietuvos bendrojo plano koncepcijos parengimo laimėjo bendrovė „Taem urbanistai“, su kuria Aplinkos ministerija pernai lapkritį pasirašė 333 tūkst. eurų vertės sutartį.
Projektavimo ir konsultacijų bendrovė „Taem urbanistai“ pasiūlymas konkurse įvertintas 83,34 balo. „Urbanistika“ ir „Smart Continent LT“ darbus siūlė atlikti už 325,5 tūkst. eurų, jų pasiūlymas įvertintas 77,52 balo.
Aplinkos ministerija anksčiau vylėsi, jog koncepcija parengta iki 2019-ųjų rugpjūčio.
Planuojama, jog šalies bendrasis planas rengiamas 3 etapais: pirmajame pradėta vertinti teritorijos būklė, antrajame kuriama vizija 2050 metams, trečiajame konkretizuojami 2030 metų sprendiniai.
Visas planas turėtų būti parengtas ir patvirtintas per trejus metus.
Lietuvos bendrasis planas yra pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas. Jame yra numatoma ilgalaikė šalies vystymosi vizija. Visi kiti teritoriniai planavimo dokumentai turėtų remtis visos šalies bendrojo plano sprendiniais.
