Registrų centro duomenimis, 2005 m. bendrovė „Linos namai“ Plinkšių dvarvietę iš valstybės išsinuomojo 99 metams. Nuo 2013 metų vienintelis „Linos namų“ akcininkas yra Romualdas Dunauskas, anksčiau dalis akcijų priklausė ir jo dukrai Linai, kuri 2004 metais įsteigė bendrovę.
Pasikeitė valdytojų planai
Plinkšių dvaro valdytoja pristatoma Lina Dunauskaitė sakė, kad dvaras pradėtas pardavinėti neseniai, tačiau į klausimą, kodėl nuspręsta jį perleisti į kitų žmonių rankas, plačiau atsakyti nepanoro.
„Pasikeitė planai ir parduodame, nusprendėme daryti kitą veiklą“, – 15min teigė dvaro valdytoja.
Anot L.Dunauskaitės, potencialiems pirkėjams ypatingų kriterijų netaiko, mat besidomintys tokiu objektu patys suprantą, ką perka.
„Manau, tokį objektą perka žmonės, kurie supranta, ką įsigyja, neperka bet kas“, – aiškino ji.
2010 metais įmonė buvo gavusi leidimą vykdyti statybos darbus. Tuomet planuota objektą rekonstruoti ir Plinkšių dvaro sodybos pastatus pritaikyti komercinei turizmo plėtrai.
2006 metais laikraščiui „Šiaulių kraštas“ L.Dunauskaitė teigė, kad planuose – pastatų rekonstrukcija ir parko puoselėjimas.
2010 metais laikraščiui „Statyba ir architektūra“ ji sakė, kad tuomet ketinta gavus pinigų iš Europos Sąjungos fondų atkurti gėlynus, išvalyti tvenkinius ir galbūt juos pritaikyti žuvininkystei. Ketinta atkurti dvaro sodą, sodinti ekologinį daržą.
Ieško išskirtinio pirkėjo
Plinkšių dvarą parduoda nekilnojamojo turto agentūra „Capital“. Už jį dabartiniai valdytojai prašo 1,5 mln. eurų.
Plinkšių dvarui priskiriamas beveik 21,2 ha ploto sklypas. Jame yra 1,7 tūkst. kv. m ploto rūmai, 392 kv. m ploto didžioji ir 301 mažoji oficinos, ledainė, pirtis, du sandėliai, arklidė bei ūkinis pastatas.
Turtą parduodantis brokeris Justas Jaruševičius 15min teigė, kad objektas parduodamas tik mėnesį, labai jo nereklamuojant.
„Manome, kad tai ne tas turtas, kuriam galima rasti klientų iš viešos reklamos. Kol kas domėjosi tik per brokerius, kurie siūlo savo klientams, bet dar tiesioginio (pirkėjo – red.) neturėjau“, – komentavo jis.
J.Jaruševičiaus teigimu, nors veiklai didelių apribojimų nėra, tačiau naujasis pirkėjas vis tiek turės išsaugoti vertingąsias dvaro pastatų savybes.
„Asmeniškai įsivaizduoju, kad pirkėjas turėtų būti entuziastas ir nori prisidėti prie istorijos išsaugojimo. Arba kas mato tame verslo galimybes“, – kalbėjo brokeris.
Istoriniai rūmai
Skelbime rašoma, kad nors oficialiai dvaras vadinamas Plinkšių vardu, tačiau jo valdytoja pavadino jį Lelijų dvaru. Toks vardas dvarui skirtas, nes jo simbolikoje ir aplinkoje šių gėlių yra labai daug.
„Dvaro sodybos kompleksą sudaro iki šios dienos išlikę autentiški dvaro rūmai, didžioji ir mažoji oficinos, pagalbiniai ūkiniai pastatai bei parkas, menantis šimtametę istoriją“, – nurodoma skelbime.
Pats dvaras yra Plinkšių ežero rytiniame krante. Iš rytų ir pietų pusių parką juosia iškasti tvenkiniai, o iš vakarų pusės Plinkšių ežeras.
Dvaro architektūra: istorizmo stiliaus, neoklasicizmo ir neorenesanso stilių sintezė, tai vienas vertingiausių šio stiliaus pastatų Lietuvoje.
Iki XIX a. pabaigos dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899). Jo kapas yra Plinkšių ežero pakrantėje, netoli parko. K.Pliateris apie 1870–1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusius vėlyvojo klasicizmo stiliaus Plinkšių dvaro rūmus. Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga.
2003 metais Plinkšių dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą.