Tikisi, kad atgaivins kaimą, sukurs darbo vietų
Dvaro architektūrinį ansamblį sudaro 22 statiniai, kurių dalis buvo restauruota. Kaip 15min pasakojo Raguvėlės dvaro bendraturtis Vytautas Stankevičius, Komarų giminei priklausęs XVIII architektūros paminklas sugebėjo savo unikalumą išsaugoti iki šių dienų.
„Jis nebuvo išdraskytas ir sovietmečiu, reprezentacinėje dalyje nepristatyta nereikalingų pastatų. Sakykime, Baisiogalos dvaras, kuris irgi priklausė Komarų giminei, yra suniokotas, jame pristatyta nereikalingų pastatų, kuriuos reikėtų griauti, o čia yra išlikęs ir unikalus parkas, ir pastatai, ir ūkinė bei sakralinė dalys“, – 15min sakė V.Stankevičius.
Jo teigimu, parapijai atiduoda bažnyčia yra prižiūrima, neseniai restauruota koplyčia. „Pats dvaras irgi yra tvarkingas, iki šiol buvo gyvenamas, tik kažkokios veiklos ten nevykdė“, – nurodė dvaro bendraturtis.
Nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby's International Realty Lithuania” brokerė Kristina Marčiulevičienė nurodė, kad pastatų kompleksą sudaro rūmai, ratinė, oficina, svirnai, arklidės, malūnas, spirito varykla, italų architekto Cezario Anikinio statyta koplyčia-mauzoliejus, yra išlikę rūsiai su sarkofagais.
„Tarpukario laikotarpiu dvaras buvo pavyzdinis, jame lankėsi prezidentas Smetona. Čia buvo plėtojama gyvulininkystė, laukininkystė, jam priklausė 303 hektarų žemės, užtikrintas pajamas teikė spirito varykla“, – pasakojo K.Marčiulevičienė.
Ansamblio statiniuose galima rasti klasicizmo, romantizmo, neogotikos ir vietos etnografinių bruožų.
Investicijų dydis gali siekti ir kelis milijonus eurų
V.Stankevičius teigė, kad šiuo metu dvaras turi tris bendraturčius, o jį parduoti paskatino liūdna priežastis – per koronaviruso pandemiją giminėje patirtos netektys.
Jis vylėsi, kad dvarą įsigys investuotojas, kuris galės Raguvėlės dvarą prikelti.
„Ten negalima daryti neprofesionalių žingsnių. Dvarui atlikti visi tyrinėjimai, yra labai daug medžiagos – ir istorinės, ir archeologinės, ir polichrominės. Be to, labai gili dvaro istorija. Kažkas turėtų pajudėti, bet reikia žmonių. Galbūt būtų galima naudotis valstybės lėšomis, nes valstybė finansuoja labai daug paveldo atstatymo projektų, bet tam reikia pašvęsti gyvenimą“, – atskleidė V.Stankevičius.
Tuo metu K.Marčiulevičienė nurodė, jog investicijų dydis priklausys nuo vizijos, kurią ketinama įgyvendinti dvare ir nuo to, kuriuos ir kiek pastatų norima atrestauruoti.
„Investicijų dydis gali siekti net kelis milijonus eurų. Pastatų būklė skirtinga, vieni buvo rekonstruoti, viename net gyvena žmonės, o kiti dar tik laukia savo eilės“, – sakė ji.
Pasak nekilnojamojo turto ekspertės, dvarą galima pritaikyti tiek asmeninėms gyvenimo ir poilsio reikmėms, tiek viešajam sektoriui, vystyti turizmą, viešbučių verslą, viešą maitinimą, prikelti bravorą, įrengti SPA. Taip pat galima įkurti ugdymo, edukacijos, slaugos, gydymo įstaigas. Galima plėtoti ekologišką ūkį, sodininkystę, bitininkystę, gyvulininkystę.
O V.Stankevičius akcentavo, kad dvarą nuo Panevėžio skiria apie 20 kilometrų, nuo Anykščių – apie 30.
„Anykščiuose dabar dideli vietinio turizmo srautai. Gal ir Raguvėlės kaimas atgytų, atsirastų darbo vietų. Tai tikrai unikali vieta, tik reikia žmonių su idėjomis ir gerais norais“, – apibendrino vyras.
