LNK „Žinios“ ketvirtadienį pranešė, kad apie tai, kiek ir kokio turto turi lietuviai kitose valstybėse Lietuvai informaciją jau pateikė 16 ES bendrijos šalių, o VMI jau patikrino apie 100 lietuvių, įsigijusių nekilnojamojo turto užsienyje, ir dėl dalies jų pajamų kilmės kilo įtarimų.
„Šitų asmenų atžvilgiu inicijuosime atitinkamus kontroles veiksmus – kreipsimės į tuos asmenis ir aiškinsimės, iš kokių lėšų jie galėjo įsigyti tą turtą“, – teigė VMI Kontrolės departamento direktorė Vaimira Jakienė.
Kol kas dėl neteisėto praturtėjimo niekas Lietuvoje nenuteistas, nes teisininkai nesutaria, kaip taikyti bausmes už tai (neteisėtą praturtėjimą – BNS) numatantį įstatymą – prašoma, kad viską išaiškintų Konstitucinis Teismas.
„Dėl nekaltumo prezumpcijos... Dabar pats asmuo turi įrodyti, kad jis teisėtai įgijo turtą. Na, baudžiamojoje teisėje galioja atvirkščias principas – valstybė ar tos institucijos, kurios kaltina, turi įrodyti jo kaltumą. Bara viskas apversta aukštyn kojomis“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Teisininkams abejonių kelia ir tai, ar galima bausti, jeigu žmogus neteisėtai praturtėjo įstatymus pažeidęs truputi. „Asmuo gali būti įgijęs tą turtą gal ir neteisėtai, bet ne baudžiamuoju būdu, o padarydamas administracinį teisės ar mokestinį pažeidimą – ar už tai galima taikyti baudžiamąją atsakomybę“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
VMI tikina, kad mokesčiai bus priskaičiuojami ir be baudžiamosios bylos dėl neteisėto praturtėjimo.
„Mokesčiai apskaičiuojami tai turto vertės daliai, kuriai gyventojas nesugebės pagrįsti teisėtomis pajamomis arba neįrodys, kad jos yra apmokestintos. Jeigu bus pasiekta nepagrįstų pajamų riba – apie 19 tūkst. eurų, tada medžiagą perduosime ikiteisminiam tyrimo institucijai ir ji sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, – tvirtino V.Jakienė.
VMI maždaug pusmetį aiškinsis, kiek gyventojų galėjo turėti neaiškių pajamų, o tada imsis juos tikrinti.
