Pagal ankstesnę sutartį su buvusiais rangovais, šio 2017-aisiais pradėto statyti sporto komplekso statybos sostinėje turėjo kainuoti beveik 22 mln. eurų.
Tačiau, pasak vicemero, darbus po „Irdaivos“ (dabar „Active Construction Management“) bankroto perėmus naujajam konkursą laimėjusiam rangovui – Panevėžio statybos trestui, darbų suma buvo perskaičiuota.
„Pinigų reikia daugiau. Buvome iš pradžių skyrę 20 mln. eurų, buvusiam rangovui yra išmokėta 13,8 mln. eurų, nuo pradinės kainos suma išaugo iki 35 mln. eurų, t. y. projektas pabrango maždaug 14 mln. eurų po darbų įvertinimo, naujo pirkimo padarymo. Kai viskas sustojo, atlikome vertinimą – naujas rangovas atėjo su tokia kaina, kiek reikia jam norint pabaigti“, – BNS antradienį sakė V.Benkunskas.
Anot jo, per penkerius metus nuo sutarties pasirašymo smarkiai išaugo statybų kainos.
„Be to, natūralu, kad į tokį objektą atėjęs naujas rangovas prisiima rizikas atkasti ir pamatyti nematomų dalykų, ir dėl to kaina taip pat didėja. Ne paslaptis – yra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos byla dėl galimų išvogimų. Daug komentuoti negalime, bet faktas žinomas, ten gali būti keli milijonai eurų trūkumas dėl tolimesnių darbų“, – sakė vicemeras.
V.Benkunsko teigimu, šiuo metu tikimasi, kad baseinas bus užbaigtas ir atidarytas 2022-ųjų kovą.
Jis pridūrė, kad projektas atėjus naujiems rangovams bus koreguojamas minimaliai, t. y. numatyti nedideli pakeitimai dėl SPA zonų.
Savivaldybė dar 2020-ųjų pradžioje nutraukė 21,8 mln. eurų vertės sutartį su buvusia „Irdaiva“ ir jos partnerėmis, nes rangovai atsisakė tęsti darbus, o Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad Vilniaus valdžia tai padarė teisėtai.
Vilniaus savivaldybė bylinėjasi su bankrutuojančios „Active Construction Management“ partneriais, kurie, pagal sutartį, turėjo perimti atsakomybę už darbų vykdymą. Byla šiuo metu yra Aukščiausiame Teisme.
Siekiant tęsti statybas, pernai gruodį savivaldybė paskelbė naują konkursą, o vasario pabaigoje pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu PST. Iš viso konkurse buvo sulaukta trijų tiekėjų paraiškų.
PST generalinis direktorius Egidijus Urbonas spaudos konferencijoje tvirtino, kad po pirmųjų mėnesių atėjus šiai įmonei iš viso jau atlikta apie 55 proc. baseino darbų, nors teko šalinti ir per statybų pertrauką atsiradusius defektus.
„Radome prastesnę situaciją, nei tikėjomės, bet teisės nukabinti nosies neturime. Pradėjome nuo destrukcijos, nuo atvirų konstrukcijų, kurios buvo, nuvalymo, nusmėliavimo, turėjome pašalinti tuos paliktus defektus, kurie dėl daugiau nei dvejus metus neuždengto pastato buvo įvykę. Tuos darbus atlikome. Kaip matote, didžiojo baseino zonoje perdangos nuvalytos, iš naujo pergruntuotos, priešgaisrinis dažymas padarytas, stogas uždengtas“, – sakė jis.
Anot jo, įmonė įsipareigojo nuo rudens į objektą įleisti subrangovą – olandų kompaniją, kuri turėtų tiek didįjį, tiek mažąjį baseinus.
Pasak V.Benkunsko, savivaldybė sieks išsiieškoti iš konsorciumo dalyvių galimą kainų skirtumą nuo pirminio projekto. Papildomų lėšų pačioms statyboms bus ieškoma rugsėjį, tikslinant savivaldybės biudžetą.
„Tai bus nemažas iššūkis, nes vien šiemet reikės papildomų 9 mln. eurų“, – teigė V.Benkunskas.
Ieškinį teismui pateikusios bendrovės „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ teigė, jog teismas nepagrįstai visą sutarties vykdymo atsakomybę perkėlė joms ir sprendimą apskundė.
Generalinė prokuratūra su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) metų pradžioje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo bei dokumentų klastojimo vykdant projektą.
V.Benkunsko teigimu, tyrime galimai figūruoja ir savivaldybės ar Vilniaus vystymo kompanijos tarnautojai.
Lazdynų sveikatinimo centras turės 50 ir 25 metrų ilgio plaukimo baseinus, skirtus plaukimui, šuoliams į vandenį, šalia baseinų bus įrengta 1,2 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams. Centre veiks ir treniruočių salės, pirčių zonos.