Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje bendrovė „Atamis“, „Celltechna“ užsakymu, pateikė projektinius pasiūlymus didmeninės prekybos paskirties pastatui su administracinėmis ir mokslo laboratorijos patalpomis Melkio gatvėje. „Celltechna“ vienintelis akcininkas – V.A.Bumelis.
Beveik 5 tūkst. kv. ploto sklype planuojamas A++ energinės klasės, 4,7 tūkst. bendro ploto, 1–4 aukštų pastatas. Numatoma, kad jame dirbs 100 žmonių.
„Pastatas projektuojamas neužstatytame komercinės paskirties sklype, šiaurinėje Vilniaus dalyje greta Molėtų plento“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Dokumente rašoma, kad projektuojamas pastatas susideda iš trijų korpusų: A – komercinės patalpos, B – komercinės patalpos/ laboratorijos, C – administracinės patalpos.
„Pastato A korpuse numatomos komercinės patalpos. Korpuse numatytos darbuotojų patalpos, ir dvi prekybos salės, per visą korpuso aukštį. B korpuse numatomi 4 aukštai ir rūsys. Kiekviename aukšte numatomi sanitarinių patalpų blokai. Pirmajame aukšte numatomos komercinės patalpos, likusiuose – laboratorijos. C korpuso visi trys aukštai skirti administracijai“, – nurodoma projektiniuose pasiūlymuose.
Vilniaus pakraštyje – biotechnologijų miestelis
Iš viso V.Bumelio „Celltechna“ šalia Vilniaus Molėtų plento yra įsigijusi 5,2 hektarų ploto sklypą. Anksčiau skelbta, kad bendras objektų plotas sieks apie 24 tūkst. kv. metrų.
V.Bumelis 15min sakė, jog čia ketina pastatyti tris gamyklas. Pirmojoje būtų gaminami produktai iš mikrobų ląstelių, antrojoje – iš žinduolių ląstelių, o trečiojoje – iš kamieninių ląstelių ir genų terapijai skirti preparatai.
„Bet jei statai tris didžiulius fabrikus ir dirbi biotechnologijų srityje, negali gyventi be mokslo centrų. Mokslo centre, jeigu reikės, bus kuriamos technologijos, jos optimizuojamos, gausinamos. Taip pat bus geras virusologinis centras“, – pasakojo jis.
Profesoriaus teigimu, pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose – pirmasis etapas. Pirmajame pastate ketinama įrengti genų terapijos ir mokslinių tyrimų centrą. Jame taip pat galėtų atsirasti ir virusologinis centras.
Pirmąjį etapą ketinama įgyvendinti per trejus ar ketverius metus. Tuo pačiu bus pradėti ir fabrikų projektavimo darbai, o pirmas galėtų atsirasti po 4–7 metų.
„Nėra būtinybės statyti visus tris fabrikus iš karto“, – sakė jis.
V.Bumelis teigė, kad šiuo metu derasi su 4–5 partneriais dėl galimybės investuoti, o su dviem yra pasirašęs ketinimų protokolą.
„Nepretenduoju būti pagrindiniu akcininku šiame projekte, bet man įdomu ir svarbu, kad tą pritrauktume į tėvynę Lietuvą. Jeigu čia pastatysime fabrikus, ilgus metus ten bus gaminami produktai ir tai bus didžiulė paspirtis Lietuvai“, – įsitikinęs jis.
Siūlo investuoti valstybei
Taip pat profesorius siūlė šį projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) principu arba jį įtraukti į valstybės DNR planą.
„Bet kai ten nueini (į DNR planą), pamatai, kad ten viskas skiriama viešajam sektoriui, o privačiam – nieko. Jūs, privatininkai, darykite, ką norite, o mes visus pinigėlius, maždaug 90 proc. viešajam. O ar jie daro kaštų ir naudos analizę?“ – sakė profesorius.
Anot V.Bumelio, jis apie trejus metus ieškojo žemės ploto, kur galėtų įgyvendinti tokį projektą. Buvo svarstytos įvairios šalies vietos, tačiau galutinį apsisprendimą lėmė darbo jėgos potencialas.
„Tuomet lieka du centrai – Vilnius arba Kaunas. Kauną gerbiu, bet esu vilnietis, todėl nusprendžiau viską daryti Vilniuje. Važiuojant Molėtų plentu, kitoje pusėje prekybos centro „Link Molėtų“ supirkau žemes. Mokame didžiulius pinigus, ko tikrai neturėtume daryti, kaip idiotai užkasinėjame pinigus į žemę“, – kalbėjo jis.
