„Vertinant visas alternatyvas, jei būtų įvedamas visuotinis mokestis ir mažinama apmokestinimo riba, (...) tada įsiveltume į įvairias turto ir pajamų ribas, kurios sukurtų paskatas slėpti pajamas. Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis nėra panacėja, nes visas mūsų NT portfelis santykiu su BVP yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Mūsų sukaupto turto vertė yra trigubai mažesnė nei ES vidurkis“, – antradienį SEB banko surengtoje diskusijoje sakė finansų ministras.
Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą.
Profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young Baltic“ partneris Kęstutis Lisauskas sako, kad Vyriausybės siūlomas modelis turi pagrindo, tačiau finansiškai yra beveik nieko vertas.
„Man labiau patiktų visuotinis NT mokestis su protinga apatine riba (...), ją bent dvigubai reikėtų sumažinti. Dar būtinai reikėtų, kad NT mokestis būtų taikomas ir valstybės, ir savivaldybių turtui. Galbūt biudžetų prasme tai atrodytų nulis, bet efektyvumo ir sąžiningos konkurencijos prasme tai būtų teisingas sprendimas“, – diskusijoje kalbėjo K.Lisauskas.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad naujai apmokestinus nekilnojamąjį turtą, kai antram ir vėlesniam būstui būtų taikomas 0,3 proc. tarifas, į biudžetą per metus bus surenkama papildomai apie 11 mln. eurų. Didžioji dauguma tokių būstų turėtojų turės sumokėti po maždaug 30 eurų per metus.
Šiuo metu 0,5 proc. mokesčio tarifas taikomas NT, kurio vertė – 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – daugiau kaip 500 tūkst. eurų.
