Pasak jo teikėjų „valstiečio“ Juozo Varžgalio ir Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno Andriaus Palionio, siekiama pagerinti demografinius šalies rodiklius ir stabdyti emigraciją. Jų nuomone, šiandien realiausia būtų kalbėti ne apie nuosavą būstą, bet apie nuomą.
„Diskutuojama apie tai, jog būtina sukurti veikiančią būsto prieinamumo jaunimui programą, mat jauni žmonės, gaunantys vidutines pajamas, neišgali ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti padoraus būsto. <...> Niekas nekalba apie jaunus žmones, kurie yra išsilavinę, turi darbą, gauna vidutines pajamas. Jie negali būti socialiai remtini, tačiau ir pasiturinčiais jų nepavadinsi. Vidutines specialisto pajamas gaunančiam jaunam asmeniui, ypač jei jis gyvena vienas, įsigyti nuosavą būstą ar nuomotis jį ir mokėti visus komunalinius mokesčius yra beveik neįmanoma. Į tokią pat situaciją pakliūva ir trijų asmenų šeima“, – aiškina parlamentarai.
Reikia remti ir daugiau uždirbantį jaunimą
Seimo narių pateiktame įstatymo projekte nurodoma, kad šiuo metu savivaldybės (municipaliteto) būsto sąvoka nėra apibrėžta ir yra vartojamas socialinio būsto fondo terminas, kuris skirtas turintiems mažas pajamas asmenims ir šeimoms. Parlamentarai siūlo pradėti kurti skirtingų klasių municipalinį būstą, kuris būtų nuomojamas nuo 5 iki 10 metų, taip pat galėtų būti taikoma ir išperkamoji nuoma.
„Taip būtų skatinamas jaunų šeimų, žmonių ir atvykusių aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas, vykdoma įvairių formų (franšizė, koncesija, konsignacija, išperkamoji nuoma ir kt.) viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Juozas Varžgalys.
Anot įstatymo projekto teikėjų, municipaliniai būstai galėtų priklausyti savivaldybėms ar privačiai bendrovei su valstybės reguliuojamomis kainomis. Tai esą padėtų savivaldybėms pritraukti gerus specialistus ir pasiūlyti jiems patrauklią gyvenamąją vietą.
„Savivaldybei priklausantis būstas galėtų būti patogus jaunimui, neprisirišant prie jo visam amžiui, keičiantis situacijai, aplinkybėms gyvenime, karjerai, ir pan. Kartu, sukūrus savivaldybės (municipaliteto) būsto fondą, galėtų būti sukurta sėkmė, sprendžiant Lietuvos demografinius klausimus, kuriant verslą regionuose, apsirūpinant savivaldą aukštos kvalifikacijos specialistais, stabdant vietinių gyventojų migraciją Lietuvoje“, – rašoma įstatymo projekte.
Tačiau iki paties įstatymo rengimo, Seimo narių teigimu, pirmiausia Vietos savivaldos įstatyme reikėtų apibrėžti municipaliteto būsto kategoriją, kiek toks turtas galėtų būti naudojamas. Šiuo metu savivaldybėms priklausantys namai ir butai yra priskiriami socialinio būsto fondui, kuris skirtas nuomoti turintiems mažas pajamas asmenims ir šeimoms, bei turintiems teisę į socialinį būstą. Tačiau, parlamentarų nuomone, subsidijuojamas būstas ateityje turi būti prieinamas visiems.
„Šiuo metu įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose kalbama apie socialinį būstą ir lengvatas gauti finansavimą jaunoms šeimoms iš banko. Nėra įstatymiškai nurodoma savivaldybėms formuoti pagal poreikius geros kokybės subsidijuojamą būstą jauniems asmenims, šeimoms ir aukštos kvalifikacijos reikiamiems specialistams pritraukti“, – rašoma projekte.
A.Antanavičius: idėja gera, bet siūlymas paviršutiniškas
Viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius teigiamai vertina idėją, tačiau pabrėžia, kad įstatymo projektas parašytas paviršutiniškai. Tačiau jam aišku, iš kokių pinigų toks projektas būtų finansuojamas ir kitos detalės.
„Iš esmės idėja gera ir ją siūlyčiau kaip gerokai efektyvesnį būdą spręsti gyventojų mažėjimo regionuose problemą, tai efektyviau nei dabar siūloma būsto įsigijimo lengvata“, – 15min sakė jis.
Tačiau jam užkliuvo siūlomas ilgalaikės nuomos, 5–10 metų, periodas, kuris, A.Antanavičiaus nuomone, nėra logiškas. Patraukliausia, anot jo, būtų, jei pačios savivaldybės turėtų savo dispozicijoje laisvo, kokybiško būsto ir galėtų operatyviai pasiūlyti jį išsinuomoti reikiamam laikui atvykstantiems iš kitų miestų specialistams ar grįžtantiems emigrantams.
„Galbūt kaip tik nuomos terminas turėtų būti 0,5–2 metai, kad apšilęs kojas žmogus, jei pamato perspektyvas tame mieste pasilikti, tada pradeda ieškotis nuosavo būsto (su arba valstybės pagalba). Tada toks municipalinis būstas veiktų kaip tarpinė stotelė siekiant sklandaus žmonių pritraukimo“, – įsitikinęs analitikas.
A.Antanavičiaus teigimu, mažesniuose miestuose būstą norintys išsinuomoti žmonės susiduria su pasiūlos trūkumu. Dėl žemų būsto kainų lygio ne visi savininkai nori nuomoti, nes bijo, kad butas labiau nusidėvės, nei bus naudos iš nuomos pajamų.
„Vienintelis kelias šiai problemai spręsti, mano vertinimu, yra savivaldybių įsikišimas. Reikia suprasti, kad mes kalbame apie tai, kaip gelbėti regionus, tai čia turėtų būti daromos valdžios investicijos, viliantis, kad tai padės sustabdyti gyventojų mažėjimą ir ateityje duos naudos miestui. Reikalingi valdžios veiksmai, kurie realiai paskatintų žmones atvykti į miestelius ir kad tą padaryti jiems būtų nesudėtinga“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau, analitiko įsitikinimu, privatus kapitalas šiame modelyje vargu ar būtų reikalingas, nes kalbama ne apie pelno uždirbimą, o apie gyventojų mažėjimo regionuose problemos sprendimą.
„Visa tai turėtų būti daroma efektyviai valdant pinigus. Regionuose pilna laisvų butų/namų. Savivaldybės galėtų dalį to turto įsigyti arba išsinuomoti su garantijomis, kad prisiims atsakomybę už to turto priežiūrą, ir pasiūlyti lanksčiai nuomai atvykstantiems gyventojams“, – teigė A.Antanavičius.
Nori remti šeimas regionuose
15min primena, kad šiuo metu Seime svarstomos Vyriausybės pateiktos pataisos dėl paramos jaunų šeimų būstams. Pagal jas pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ir rajonuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansinė parama būtų skiriama nevertinant jų pajamų ir turto.
Siūloma, kad subsidija būsto kredito daliai apmokėti bus skiriama šeimoms iki 35 metų. 15 proc. subsidiją gautų vaikų neauginančios jaunos šeimos, 20 proc. – auginančios vieną vaiką, 25 proc. – auginančios du vaikus, 30 proc. – tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos. Taip pat siūloma nustatyti iki 87 tūkst. eurų būsto kredito sumą, nuo kurios skiriamos minėto dydžio subsidijos. Kartu būtų leista iki 15 proc. būsto kredito sumos panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui padengti.
Seimui pritarus, Šeimos stiprinimo įstatymas įsigaliotų nuo šių metų liepos.
Šiemet numatyta suteikti subsidiją 115 jaunų šeimų, tam prireiktų 2 mln. eurų. 2019 metų poreikis – 10,1 mln. eurų, už kuriuos bus suteikta subsidijų 590 jaunų šeimų.
Siūlo paramą ir miestiečiams
Remti šeimas ne tik regionuose, bet ir miestuose siūlo socialdemokratai „darbiečiai“, kurie siekia, kad tokią paramą gautų ir jaunos miesto šeimos, o jos dydis priklausytų nuo miesto dydžio ir vaikų skaičiaus.
Keturi parlamentarai – Andrius Palionis, Valentinas Bukauskas, Juozas Bernatonis, ir Rimantas Sinkevičius – įregistravo atitinkamą pataisą.
Jei būstas perkamas mieste iki 50 tūkst. gyventojų, siūloma šeimai be vaikų skirti 20 proc. valstybės subsidiją, su vienu vaiku, jei jam reikia specialios priežiūros, – 22 proc., iki 100 tūkst. gyventojų mieste – atitinkamai – 12 ir 13 proc., o per 100 tūkst. gyventojų – atitinkamai 7 proc. ir 8 proc.
Jeigu šeimoje auga du, trys ir daugiau vaikų, subsidija didėtų po 1-2 procentinius punktus.
Taip pat socialdemokratai Juozas Olekas ir Rasa Budbergytė pasiūlė sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą iki 5 proc. jauniems žmonėms, perkantiems pirmą būstą. Tokį įstatymo projektą įregistravę politikai mano, kad lengvata butus atpigintų maždaug 16 procentų.
