Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengtas bei Seime patobulintas projektas sulaukė daug kritikos, tačiau vis tiek buvo priimtas – jaunos šeimos regionuose, nepriklausomai nuo jų pajamų, galės būti skatinamos, nors pinigų tam numatyta itin mažai.
Įstatymo projekto priėmimui Seimas po svarstymo pritarė – už balsavo 94 parlamentarai, prieš – 4, o susilaikė – 9. Kad įstatymas būtų priimtas, dar bus reikalingas vienas balsavimas.
Opozicija itin priešinosi projektui, kurį vadino ir diskriminuojančiu, ir nesprendžiančiu jokių problemų.
Konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad „geranoriška ir graži idėja kvepia pigiu populizmu“.
„Joniškyje, Radviliškyje, Kupiškyje butai yra dešimt kartų pigesni nei Vilniuje, ir taip yra ne todėl, kad nėra vietos, kur gyventi, o todėl, kad Kupiškyje, Radviliškyje ar Joniškyje nėra ką veikti – nėra darbo vietų. Nuspręsdami dar labiau atpiginti tuos butus, mes nieko neišsprendžiame. Problema ne tai, kad butas ten per brangus jaunoms šeimoms. O tai, kad šeimoms ten nėra ką veikti“, – sako M.Majauskas.
Jis nesupranta ir prasmės šeimas ginti į regionus, kur nėra darbo. Be to, pasak jo, diskriminuojami vyresni žmonės, kurie galbūt kaip tik norėtų keltis į rajonus, taip pat diskriminuojami ir išsiskyrę.
„Yra daugiau kaip 100 tūkst. šeimų, gal net keli šimtai tūkstančių, kurios pretenduotų į tokią siūlomą lengvatą, tačiau pagal aiškinamąjį raštą numatyta tik 118 šeimų. Tai kokiais kriterijais bus atrinkta iš šimtų tūkstančių šeimų tos 118, kurios gaus paramą?“, – stebėjosi M.Majauskas ir kvietė valdančiuosius spręsti darbo vietų klausimus, o ne būsto, kurio regionuose netrūksta.
Jam antrino ir liberalas Simonas Gentvilas, tikinęs, kad būdas netinkamas – problemos dėl būsto kyla žmonėms miestuose, tuo tarpu regionuose būstų plotai vidutiniškai yra netgi dvigubai didesni.
Aušrinė Armonaitė apskritai pasigedo nors vienos problemos, kurią siūlomas įstatymas spręstų.
„Jei norima padėti jaunoms šeimoms, jei visoms norime padėti, tai reikia kalbėti apie visą Lietuvą, o ne apie keletą regionų. Kas pasakyta apie galimybes įsitvirtinti didžiuosiuose miestuose – visiška tiesa. Pradinis atlyginimas labai nedidelis, o būsto kainos milžiniškos. Projektas nesprendžia pagalbos jaunoms šeimoms problemos. Ar jis sprendžia regionų atgaivinimo problemą? Pasirodo, kad irgi ne. Žmones į kitas šalis, miestus, pirmiausia traukia galimybės – ar turės galimybes gauti darbą, save realizuoti, leisti vaikus į mokyklą, ar iš tų vaikų nebus tyčiojamasi“, – sakė A.Armonaitė.
Projektą palaikė konservatorius Rimantas Jonas Dagys, anot jo, iki šiol nieko nebuvo, o šiuo įstatymo projektu norima startuoti ir pamažu jo apimtį didinti.
„Reikia pradėti nuo tų, kuriems labiausiai reikia, jei iš tikrųjų norime stabdyti emigraciją, o ne prisileisti darbuotojų ir jie viską išspręs“, – sakė R.J.Dagys.
„Mes visų problemų neišspręsim, tai yra viena iš priemonių, kurios galėtų iš dalies spręsti demografines problemas, įsitvirtinimo problemas, regionines problemas ir skurdo problemas“, – kvietė palaikyti projektą R.J.Dagys.
Prireiks skaičiuotuvų – skatins skolinimąsi ir spekuliacijas
Paramos schema atrodo itin komplikuota ir prireiks nemažai skaičiavimų, kada perkamas būstas tinka.
Subsidiją būsto kredito daliai apmokėti siūloma skirti jaunoms šeimoms – tai reiškia, kad nė vienas šeimos narys negali turėti daugiau nei 35 metų, jauna šeima laikomas ir vienišas asmuo, auginantis vieną ar daugiau vaikų.
15 proc. subsidiją būsto kreditui gautų jauna šeima be vaikų, 20 proc. – šeima, auginanti vieną vaiką, 25 proc. – auginanti du vaikus, o 30 proc. subsidiją gautų šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų.
Jei šeima būstą pirktų savo lėšomis – jokios paskatos ji negautų, kadangi skatinamos tik paskolos. Tokia šeima turėtų pasiskolinti iš banko ir susimokėti taikomus mokesčius, tuomet galėtų gauti subsidiją – po to galima paskolą ir grąžinti, bankui susimokant sutarties nutraukimo mokesčius.
Subsidijuojami ne didesni nei 87 tūkst. eurų būsto kreditai. Būstą bus privalu išlaikyti bent 10 metų – kitaip paskatą teks grąžinti. Iki 15 proc. būsto kredito sumos bus galima panaudoti žemės sklypui pirkti. Būstą perkančios šeimos pajamos nebus vertinamos.
Tad maksimali galima parama, turint tris vaikus – 26,1 tūkst. eurų, o neturint vaikų – 13,5 tūkst. eurų.
Tačiau daugiausiai skaičiavimų lems tai, ar būstas tinka paramai gauti. Būstas turės būti regione, kur NT kainos yra ne mažiau kaip 65 proc. mažesnės, nei didžiausios būsto daugiabučiuose pastatuose kainos Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Tuos rodiklius skelbia NR registro tvarkytojas. Tame pačiame rajone gali būti zonų, kur NT kainos tiks, o kitose zonose – netiks.
Nebūtų galima naudotis paskata perkant NT iš tėvų ar senelių. Jei paskola imama būsto statybai, paskata būtų išmokama tik užbaigus statybą.
Tačiau parama puikiai tiktų įsigyti poilsines sodybas – jei, pvz., šeima gyvena tėvų būste ir nėra NT savininkė, ji galėtų įsigyti sodybą poilsiui rajone kaip „pirmąjį būstą“.
Sulaukė kritikos
Projekto aiškinamajame rašte planuojama, kad šiemet subsidijas gautų 115 šeimų, joms reikėtų 2 milijonų eurų. Kitąmet 590 jaunų šeimų galėtų gauti subsidijų už 8,7 milijono eurų – vienai šeimai tektų po 14,8 tūkst. eurų. Panašūs dydžiai planuojami ir vėliau – 2020-aisiais planuojamos 8,1 mln. eurų subsidijos 548-ioms šeimoms.
Tokia pataisa sulaukė ir kritikos. Socialdemokratas Justas Pankauskas kritikavo, kad šeimoms bus sunkiau rasti regionuose darbą, be to, regionuose NT kainos kils dėl spekuliacinių veiksmų.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius taip pat buvo įspėjęs, kad siūlomas mechanizmas gali pakelti nuomos kainas, ir siūlė jį vertinti atsargiai. Panašią kritiką projektui išsakė ir parlamentarai.
Įstatymo aiškinamajame rašte deklaruojamas siekis prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir demografinės padėties gerinimo.
„Įstatymo projekto tikslas – padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto, apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu Lietuvos Respublikos regionų teritorijose“, – teigia rengėjai.