Dujinį šildymą pasirinkusių vartotojų skaičius auga. Tai patvirtina bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) naujų dujų vartotojų augimo dinamika. Per devynis šių metų mėnesius ESO pasirašė daugiau nei 7,5 tūkst. sutarčių dėl dujų įvedimo – dukart daugiau nei per tą patį 2015 m. laikotarpį.
Kasmet prasidedant šildymo sezonui gyventojams itin aktualiu tampa geriausio šildymo būdo ir kuro pasirinkimo klausimas. Specialistai pastebi, kad pernai žmonės daugiau dėmesio skyrė šildymo sistemų eksploatavimo patogumui, o šiemet daugiau kalbama apie saugumą.
„Šalies gyventojai ir verslas vėl atsigręžia į gamtines dujas dėl eksploatacijos patogumo ir saugumo. Įrengiant dujinį šildymą nėra keliami komplikuoti infrastruktūros reikalavimai, o automatizuotos dujinio šildymo sistemos, laikantis jų priežiūros reikalavimų, užtikrina aukščiausių saugos ir taršos rodiklių laikymąsi“, – sakė ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Dalius Svetulevičius.
Dujinio šildymo sistema nekelia papildomų saugos rūpesčių, jei kasmet ją patikrina kompetentingas specialistas. Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) vyresnysis inžinierius-inspektorius Kęstutis Gruzdys teigia, kad dujinio šildymo efektyvumas ir saugumas bus maksimalus tik laikantis nustatytų sistemos priežiūros reikalavimų. Tad šildymo sezono pradžioje reikėtų pasikonsultuoti su dujinio katilo pardavėju ar pasikviesti kvalifikuotą specialistą, kuris atliktų profilaktinę sistemos patikrą.
Sutrikus sistemai galimą dujų nuotėkį fiksuoja specialus detektorius, automatiškai sustabdantis dujų tiekimą
„Būtina kasmet įvykdyti dūmtraukio, katilo, šilumokaičio apžiūrą, o kas penkerius metus reikėtų tikrinti įrenginius – čiaupus, skaitiklius, srieginius sujungimus, tarpines bei rūpintis ventiliacija. Žinoma, nauji, modernūs, automatizuoti šildymo sistemos įrenginiai turi ne vieną apsaugos komponentą, ir priežiūrai nereikia skirti tiek daug dėmesio. Sutrikus sistemai galimą dujų nuotėkį fiksuoja specialus detektorius, automatiškai sustabdantis dujų tiekimą“, – teigė VEI atstovas K. Gruzdys.
Automatizuotos dujinio šildymo sistemos pasižymi itin paprasta ir saugia priežiūra. Dujos, kaip kuras, yra ekologiškai švarus energijos šaltinis. Aplinkosaugos požiūriu tai viena draugiškiausių aplinkai energijos rūšis. Degdamos dujos neskleidžia nemalonaus kvapo, nesukelia smogo, lyginant su kitomis kuro rūšimis, išskiria mažiausią CO2 ir kietųjų dalelių kiekį.
Nesudėtingas visos dujų sistemos įrengimas ir priežiūra įrodo, kad šis šildymo būdas yra kur kas pranašesnis ir saugesnis už įprastą šildymą naudojant kietą kurą bei kitus alternatyvius šildymo būdus.
Vienas didžiausių dujinio šildymo privalumų – sunkaus fizinio darbo ruošiant malkas žiemai, taip pat kuro sandėliavimo eliminavimas. Kūrenant kieto kuro katilus juos reikia nuolat prižiūrėti, kad neužgestų, dažnai papildyti įkrovas. Namo savininkas tampa tarsi kūriku, negalinčiu ilgesniam laikui atsitraukti nuo katilo kūrenimo.
Naudojant dujinį katilą ir dujinio šildymo sistemą gyventojas yra kur kas laisvesnis – gali išvykti ir ilgesniam laikui, svarbu tik nustatyti pageidaujamą kambario temperatūrą.
„Apskritai dujos yra viena tinkamiausių kuro rūšių degimo procesams reguliuoti, efektyvumas siekia 97-98 proc., o tarša – minimali. Dujinio šildymo įrenginiai saugūs, jei gaminami pagal dujas deginančių prietaisų direktyvą. Tai reiškia, kad jie atitinka aukščiausius saugumo standartus, o keliami techniniai reikalavimai užtikrina saugos ir taršos rodiklių laikymąsi“, – teigia Lietuvos energetikos instituto šiluminių įrengimų tyrimų ir bandymų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Nerijus Pedišius.
Palyginimui – kietojo kuro šildymo sistemos efektyvumas tesiekia 70-80 proc., reikalauja nuolatinės priežiūros ir valymo, taip pat kelia daug rūpesčių, susijusių su kietojo kuro transportavimu ir sandėliavimu.
Dujinis šildymas patogesnis dėl aukščiau išvardintų faktorių, taip pat prijungimo prie dujų tinklo procesas tapo dar paprastesnis. Dabar klientai paraišką įvesti dujas bendrovei ESO gali pateikti tiesiog internetu.
