Anot Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) vadovo Stasio Pancekausko, ilgą laiką žiūrovai ir atlikėjai skundėsi dėl pastato būklės, todėl galop nuspręsta jį rekonstruoti.
„Nuolat gauname klausytojų pretenzijas ir priekaištus dėl prastos akustikos, blogo matomumo, blogos ventiliacijos. Visiškai susidėvėjo kėdės žiūrovų salėje, todėl klausytojai patiria nepatogumus. Atlikėjai koncertų metu groja daugiau nei 25 laipsnių karštyje, kadangi esamas apšvietimas ne tik skleidžia šviesą, bet ir gamina šilumą. Per visus 17 metų salėje nebuvo atliekami jokie remonto darbai, todėl salės estetinis vaizdas tapo nepatenkinamas“, – 15min komentavo orkestro vadovas.
Pastatas netinkamas veiklai ir pasenęs
Jis pasakojo, kad 1984 metais Vilniaus kongresų rūmai buvo pradėti projektuoti ir statyti kaip politinio švietimo namai. Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, keitėsi pastato paskirtis, tad statybos truko kone dvidešimt metų. 1999 metais Kongresų rūmai buvo perduoti Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui, todėl didžiąją konferencijų salę teko pertvarkyti į koncertinę.
„Pirmoji pastato paskirtis lėmė tam tikrą uždarumą ir vidaus erdvių kompoziciją, ne itin tinkamą koncertų salei. Salė buvo projektuota kalbiniams pranešimams, todėl ir jos architektūrinė akustika nėra pritaikyta klasikinės muzikos koncertams“, – ir pridūrė, kad po 17 metų veiklos, pastatas yra morališkai pasenęs.
S.Pancekausko teigimu, dabartiniai simfoninio orkestro namai yra nepritaikyti komercinei veiklai. Ypač daug problemų kyla su neįgaliais žmonėmis, kuriems skirtas tik vienas liftas.
„Neįgalieji gali patekti į salę vieninteliu liftu, kuris iš lauko pakelia į antrą aukštą, tačiau rūbinė ir tualetai, pritaikyti neįgaliesiems, yra pirmame aukšte, todėl pertraukos metu jais pasinaudoti nėra galimybės. Norėtume, kad visi mūsų klausytojai ne tik girdėtų gerą simfoninę muziką bet ir jaustųsi kongresų rūmuose patogiai“, – tikino pašnekovas.
Liepą buvo paskelbtas rangovo konkursas, kuris baigtis rugpjūčio 22 dieną. Jo laimėtojas imsis projektavimo, o vėliau – ir rekonstrukcijos darbų.
Kiek planuojama skirti rekonstrukcijai, orkestro vadovas nepanoro sakyti, mat kol kas vyksta konkursas. Jo teigimu, dalis lėšų bus skirta iš Europos sąjungos struktūrinių fondų
Bus skiriamas dėmesys garsui
Pasak S.Pancekausko, pagrindinis projekto tikslas pagerinti akustiką rekonstruojant ir perplanuojant salės erdvę. „Juk iki šiol Vilniaus mieste nėra tinkamos salės simfoninei muzikai atlikti“, – priduria jis.
Šiuo metu Kongresų rūmų salėje yra 967 vietos. Po rekonstrukcijos turėtų būti išlaikytas toks pats vietų skaičius arba jis didės.
„Darbus planuojame vykdyti trimis etapais. Pirmas ir svarbiausias etapas salės rekonstrukcija, kuriam jau yra paskirtas finansavimas. Jei visos procedūros vyks laiku, kitą vasarą galime tikėtis darbų pradžios. Tačiau šiandien apie tai dar anksti kalbėti“, – komentavo S.Pancekauskas.
Orkestras ieškos laikinų namų
Paklausus, kur rekonstrukcijos metu glausis orkestras, LVSO vadovas sakė, kad šis klausimas kol kas sprendžiamas. Jis patikino, kad tuo metu veiklos tikrai nenutrauks, tačiau teks pakeisti repertuarą.
„Planuosime daugiau koncertų kituose Lietuvos miestuose, o taip pat ir užsienyje. Jau dabar deramės su vokiečiais ir ispanais dėl koncertų jų šalyse 2018-2019 metais. Vieną sezoną, ar dar ilgiau, teks pabūti nuomininkais ir prisiminti tuos laikus, kai orkestras neturėjo savo pastovios vietos ir grodavo kitose salėse. Pasiryžę pakelti visus sunkumus“, – teigė S.Pancekauskas.
Vilniaus kongresų rūmų salėje nuolat vyksta simfoninės bei kamerinės muzikos koncertai, operos spektakliai bei svečiuojasi žymiausi Lietuvos ir pasaulio atlikėjai.
Vilniaus Kongresų rūmų skliautai, įamžinę tokių atlikėjų kaip Violeta Urmana, Sergejus Larinas, Sergejus Leiferkusas ir kt. pasirodymus, taip pat garsėja kaip Lietuvos bei pasaulio džiazo bei populiariosios muzikos atlikėjų pamėgta scena. Čia vyksta ir tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“, 2006-2007 m. koncertinio sezono metu daugiau nei 20 tūkst. žiūrovų plojo stulbinantį populiarumą pelniusiai naujajai operai „Bohema“.