Verslo centrą „Quadrum“ projektavo architektas iš Norvegijos Espenas Pedersenas, kuris darbavosi kartu su Lietuvos architektų biuro „Arches“ architektu Edgaru Neniškiu.
Pusė teritorijos – visuomenei
E.Pedersenas pasakoja, kad kuriant pastato koncepciją pirmiausia norėta jį integruoti į miestą, todėl komplekso viduryje atsirado parkas, dar vadinamas „Quadrum“ Nida. Čia pasodintos 12 metrų aukščio pušys. Jos užaugintos ir atvežtos į Lietuvą iš Vokietijos.
„Mums buvo svarbu, kad projektas būtų miesto dalimi, ne tik eilinis biurų pastatas uždaromis durimis Konstitucijos prospekte. Šalia verslo centro yra visuomenei skirta erdvė, o tarp pastatų – parkas. Kai pirmą kartą pasiūlėme šią idėją klientams, jiems tai buvo neįprasta, net šokiravo. Jie nemanė, kad galima apie 50 proc. teritorijos atiduoti visuomenei“, – atviravo E.Pedersenas.
Atrodo lyg auganti spiralė
Biurų kompleksą sudaro trys skirtingų aukščių pastatai: pirmasis, dar nepradėtas statyti, pastatas bus 9 aukštų, antrasis Linkmenų gatvėje – 12, o trečiasis, kuriame jau įsikūrė centrinė banko DNB būstinė – 17 aukštų.
Pastatai suprojektuoti kylantys spirale, o ant išsikišimų įrengtos žaliuojančios terasos.
„Norėjome sukurti pastatą-skulptūrą, todėl kai kur jis atrodo lyg būtų pasuktas. Geriau įsižiūrėjus jis primena spiralę, kuri po truputį siekia saulės“, – teigė E.Pedersenas.
Taip pat, anot architekto, norint atverti Vilniaus panoramą, pastatai teritorijoje išdėstyti taip, kad neužstotų vaizdo pro langą.
„Turėjome pabrėžti nuostabų panoraminį Vilniaus vaizdą, todėl fasadai ir interjerai organizuoti horizontaliai. Nesvarbu, kurioje pastato dalyje esi – visada matai horizontalų vaizdą, nėra vertikalių elementų, išsikišusių kolonų, kurios jį blokuotų. Tai itin svarbi interjero filosofijos dalis“, – sakė E.Pedersenas
Gali keisti kaip nori
Architektas E.Neniškis tvirtina, kad visas verslo centras, nors ir sudarytas iš skirtingų pastatų, veikia lyg vientisas organizmas.
„Visame komplekse sumontuota daugiau nei 2 tūkst. įvairių daviklių, kurie reaguoja į karščio ir šalčio pasikeitimus. Šie pastatai panašūs į žmogaus kūną, jo kraujo apytaką. Visos sistemos leidžia interaktyviai reaguoti, todėl net ir perplanavus patalpas, padalinus atvirą erdvę į kabinetus, nepasikeičia paties pastato techninės savybės“, – pasakojo jis.
Architekto nuomone, viena svarbiausių „Quadrum“ techninių savybių – trigubo stiklo pastato fasaduose įrengtos automatinės užlaidos, reaguojančios į saulę ir tausojančios energiją.
„Taip pat čia įdiegta vėsinimo bei vėdinimo sistema, kuri automatiškai reaguoja į žmonių skaičių patalpoje ir pagal tai sureguliuoja tiekiamo oro kiekį. Naujausi sprendimai biurus taip pat visiškai izoliuoja nuo miesto triukšmo“, – pasakojo E.Neniškis.
Vientisumo kriterijus galioja ir komplekso interjere. Rinkoje biurų pastatų valdytojai elgiasi įvairiai, tačiau dažniausiai patalpos įrengiamos pagal nuomininkų poreikius. Tuo tarpu „Quadrum“ komplekso pastatų interjeras yra vientisas, nuomininkai gali rinktis baldus ar erdvės išplanavimą, tačiau esminių pakeitimų – ne.
„Kiekviename aukšte lubos yra vienodo aukščio. Jeigu leistume nuleisti bent šiek tiek, būtų prarasta apie 30 proc. vėsinimo sistemos efektyvumo. Tačiau, jei klientai nori geltonų kėdžių – tebūnie“, – pasakojo E.Neniškis.
Biuro erdvės sukurtos taip, kad aplink centrinę ašį išdėstytos darbo vietos. Taip padaryta, kad kiekviena darbo vieta gautų kuo daugiau dienos šviesos.
„Taip daroma ne tik dėl geresnio darbo našumo, bet ir tam, kad būtų naudojama kuo mažiau pastato energijos. Erdvėse sumontuoti jutikliai, kurie nustato, ar užtenka dienos šviesos, ir pagal tai reguliuoja jos ir apšvietimo intensyvumą“, – pasakojo E.Neniškis.
Įsikūrė bankininkai, advokatai ir konsultantai
Skaičiuojama, kad komplekse dirbs daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Aukščiausiame 17 aukštų pastate rugpjūtį jau įsikūrė DNB banko centrinė būstinė ir klientų padalinys. Bankas nuomojasi 10 tūkst. kv. m ploto patalpas, kuriose dirba daugiau nei 700 darbuotojų.
Šiuo metu dviejuose baigtuose statyti pastatuose išnuomota apie 80 proc. patalpų. Be banko čia įsikūrė prancūzų kapitalo oro bendrovė „Avion Express“, finansų ir nekilnojamo turto konsultacijų bendrovė „Newsec“, advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“, kompanijos „Unity“, „Agrowill Group“, „Baltic Business Centre“, „Innoera“, „Outokumpu“, „Platform Lunar“, „AgroRodeo“.
Po kompleksu įrengtas trijų aukštų 700 vietų požeminis garažas, kuriame taip pat yra 120 dviračių laikymo vietų, dviratininkams skirtų dušų ir 36 elektromobilių krovimo taškai. Verslo centro darbuotojai ir klientai galės išsinuomoti elektrinius dviračius.
Taip pat čia įsikūrė konferencijų salės, vaikų darželis „Vaikystės sodas“, sporto klubas „Bike In“, kioskas „Narvesen”, restoranai „Le Butcher“, „Jurgis ir drakonas“, „Sofa de Pancho“, prancūziška „Thierry“ kepykla, drabužių valykla „Linos artelė“.
Į 60 tūkst. kv. m bendro ploto biurų pastatus Norvegijos kapitalo bendrovė „Schage Real Estate“ investavo 84 mln. eurų. Po metų planuojama pradėti trečiojo – 10 tūkst. kv. m ploto pastato – statybas, į kurias numatytos apie 16 mln. eurų investicijos.
