Ar sertifikatai rūpi pirkėjams?
Žaliųjų pastatų tarybos prezidentas bei Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius sako, jog procesas yra negrįžtamas: energinio efektyvumo reikalavimai vis griežtėja.
R. Simanavičius pastebi, jog jei žmogus renkasi iš dviejų panašių A ir B klasių būstų, dažniausiai rinksis taupesnį ir efektyvesnį – tokį, kuris ilgiau išlaikys savo vertę.
„Nacionaliniai energinio efektyvumo reikalavimai jau yra pakankamai aukšti. O pasyvaus namo („Passivhaus“) sertifikatas suteikiamas trečiųjų šalių, joms atlikus nepriklausomą vertinimą. Šis sertifikatas atspindi tam tikrą projekto vystytojų požiūrį, ambiciją, atsakomybę. Jis nėra privalomas Lietuvoje“, – sakė R. Simanavičius.
Sertifikatai „BREEAM“ ir „LEED“, kuriais sertifikuojami žalieji pastatai, vis labiau populiarėja statant biuro pastatus. Tačiau siekti geriausių sąlygų gyvenamuosiuose pastatuose Lietuvoje kol kas dar reta projekto plėtotojų ambicija. O gal būsimiems gyventojams nerūpi tokie sertifikatai?
„Į energinę klasę gyventojai tikrai atkreipia dėmesį, tačiau prioritetas jiems dažniausiai išlieka būsto vieta, planavimo sprendimai, aplinka, susisiekimas su miesto centru“, – sakė R. Simanavičius.
R. Simanavičius svarsto, jog tuomet, kai už šildymą reikėdavo atiduoti reikšmingą dalį savo algos, pagrindinis kriterijus ieškant būsto tapdavo šildymo kaštai.
Neefektyvus būstas – it automobilis be kondicionieriaus
Galbūt vien todėl, kad mūsų pastatai buvo tokie neefektyvūs, šiandieniniai reikalavimai gali pasirodyti neadekvačiai dideli.
Pašnekovas pabrėžė, kad šie sertifikatai nėra perkami – perkamas tik sertifikavimo darbas, bet ne visiems jų siekiantiems pavyksta atitikti reikalavimus. Be to, norinčių sertifikuotis – mažuma ir puikiai suprantama, kodėl: kiekvienas sertifikatas projekto plėtotojui – papildomos finansinės ir laiko sąnaudos.
„Tačiau mes visada skatiname jį gauti ir palaikome – tai projektui neabejotinai suteikia išskirtinumo. Lietuvoje yra projektų, kurie atitinka pasyvaus namo reikalavimus, tačiau nesiekė sertifikato“, – sakė R. Simanavičius.
Prieš kelerius metus atrodė, kad visi, planuojantys kada nors ką nors statyti, skuba išsiimti leidimą – kad tik spėtų tai padaryti iki įsigaliojant reikalavimui statyti tik A energinės klasės būstus. Tačiau šiandien, R. Simanavičius pastebi, jog jei žmogus renkasi iš dviejų panašių A ir B klasių būstų, dažniausiai rinksis taupesnį ir efektyvesnį – tokį, kuris ilgiau išlaikys savo vertę.
„Tas kainų skirtumas (A ir B energinių klasių, – red. past.) šiandien nėra didelis. Įsigyjantys būstą jį laiko ilgalaike investicija, todėl kelių procentų kainos skirtumas jiems dažniausiai nėra lemiamas. Ar šiandien norėtumėte įsigyti naują automobilį be oro kondicionieriaus? Ne? O pagal pasenusius standartus pastatytą būstą?“, – retoriškai klausė R. Simanavičius.
R. Simanavičius džiaugėsi, jog naujų pastatų kokybe jau atitinkame Europos Sąjungos lygį. Dar daugiau – Lietuva šiuo metu yra netgi žingsniu priekyje pagal naujų pastatų energinį efektyvumą. Tiesa, dar liko pasiraitoti rankoves ir paplušėti atnaujinant senus daugiabučius.
Iki pat sandarumo testo pabaigos nuogąstavome, ar pavyks pasiekti numatytus reikalavimus, todėl neuždengėme jokių mazgų, kitaip tariant, nepradėjome tinkuoti ar lieti grindų.
„Galbūt vien todėl, kad mūsų pastatai buvo tokie neefektyvūs, šiandieniniai reikalavimai gali pasirodyti neadekvačiai dideli. Tiesiog Lietuvoje perėjimas nuo itin žemos iki pakankamai aukštos energinės klasės vos per kelerius metus buvo labai greitas. Be to, renovuojame į žemesnę klasę, nei galėtume. „Modernizuoti pastatą negalvojant apie ateitį, atsižvelgiant tik į šiandienos reikalavimus – pernelyg brangu“, – pabrėžė R. Simanavičius.
Prieš statybas – specialūs sertifikatai
„Aeronamų“ statybos projekto vadovas Artūras Žimaila prisimena, jog bene sudėtingiausias projekto aspektas buvo darbų koordinavimas, sprendimų derinimas ir užtikrinimas, kad eigoje sprendimai nepasikeistų taip, kad tai turėtų įtakos pastato energinio efektyvumo įverčiams.
„Kiekvienas rangovas dirba savaip. O „Aeronamai“ yra projektas, kurio sprendinius tiek mes, tiek dauguma partnerių bandėme naujai. Todėl sutarėme, kad rangovai mus informuos apie smulkiausius niuansus, galinčius turėti įtakos energiniam efektyvumui, sandarumui, šilumos tiltams. Visuomet betarpiškai bendravome su projektuotoju ir visais rangovais, nes jų darbai tarpusavyje dažniausiai buvo susiję – sprendimus priimdavome kartu. Ir juos priėmę dar turėdavome derinti su mūsų energinio modeliavimo partneriais „EE plius“, kurie patikrindavo bei perskaičiuodavo pokyčių įtaką galutiniam rezultatui“, – prisiminė A. Žimaila.
Tai yra pirmasis A++ objektas, kurio statyboms jis vadovavo, tačiau prieš pradėdamas šį darbą, specialistas baigė reikalingus kursus, išlaikė egzaminus bei gavo pasyvaus namo plėtotojo sertifikatą.
„Šių, kelių dienų trukmės kursų, organizuojamų Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos, metuį įgijau žinių pasyvaus namo bendrastatybinių darbų bei inžinerinių tinklų įrengimo kokybės užtikrinimo srityse. Šie mokymai skirti suprasti visų atliekamų darbų įtaką galutiniam rezultatui, tuomet gali reikalauti konkrečių rezultatų iš rangovų“, – sakė pašnekovas.
Projekto architektas Rytis Kaminskas taip pat yra išlaikęs pasyvaus namo projektuotojo sertifikatą.
Medžiaga, be kurios neapsiėjo nė vienas rangovas
A. Žimaila sako, kad šiam objektui labai atidžiai reikėjo atsirinkti ir statybines medžiagas. Tačiau ir to nebuvo gana.
„Aeronamų“ sienoms naudoti „Bauroc“ dujų silikato blokeliai, kurie jau savaime turi gerą šiluminę varžą.
„Aeronamai“ dar bus tikrinami visus metus, juose gyvenant ar lankantis žmonėms, bus skaičiuojamas kasmėnesinis elektros, kitų išteklių suvartojimas. Tik tuomet projektas gaus galutinį pasyvaus namo sertifikatą.
Langams ir ventiliuojamam fasadui pritvirtinti naudoti stiklo pluošto laikikliai, nesukuriantys šilumos tiltelių.
„Vieni iš mūsų partnerių, įmonė „SD30“ visas galimai nesandarias vietas papildomai sandarino. Taip, iki pat sandarumo testo pabaigos nuogąstavome, ar pavyks pasiekti numatytus reikalavimus, todėl neuždengėme jokių mazgų, kitaip tariant, nepradėjome tinkuoti ar įrenginėti grindų, kol nebuvo pasiekti reikiami sandarumo rezultatai. Taip, tai užtruko, tačiau dabar jau esame visiškai ramūs“, – prisiminė A. Žimaila.
Visi langai užsandarinti papildoma priemone – per visą perimetrą nutepti izoliuojančia mastika. Ta pačia medžiaga izoliuoti visi grindų bei sienų, pamato mazgai. Negana to, mastika sandarinti teko ir visus rėžius, kurie buvo įrengti komunikacijoms nutiesti.
„Mastika – nepigi, tačiau mus džiugino, kad jos tiekėjas skyrė laiko ir elektrikams, ir santechnikams demonstravo, kaip reikėtų tepti, kad būtų sandaru. Mūsų objekte kiekvienas rangovas turėjo mastikos ir pats susitvarkydavo savo darbo erdvėje – kad po visų darbų būtų tinkamai užsandarinta“, – pasakojo A. Žimaila.
Ten, kur reikia elektros, naudojama geoterminė energija
Projekte panaudoti aukšto efektyvumo rekuperatoriai, įrengtas geoterminio šildymo šilumos siurblys, kuris patalpas gali tiek vėsinti, tiek šildyti. Taip pat įrengta saulės jėgainė, gaminanti pastatui reikalingą elektros energiją.
Rekuperatorius dažniausiai turi ir papildomo šildymo arba vėsinimo funkciją („pre-cooling/ pre-heating“ – red. past.). Tai reiškia, kad oras, dar prieš patekdamas į rekuperatorių yra pašildomas arba atvėsinamas. Dažniausiai šiai funkcijai naudojama elektros energija ir jos naudojimas ryškiai atsispindi elektros sąskaitose, tačiau „Aeronamuose“ tam naudojama geoterminė energija – tokiu būdu, A. Žimailos teigimu, sutaupoma iki 75 procentų elektros energijos.
„Aeronamai“ dar bus tikrinami visus metus, juose gyvenant ar lankantis žmonėms, bus skaičiuojamas kasmėnesinis elektros, kitų išteklių suvartojimas. Tik tuomet projektas gaus galutinį pasyvaus namo sertifikatą.
Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, „Aeronamai“ bus ne tik įspūdingas gyvenamasis pastatas, tačiau ir demonstracinis objektas – jau netrukus, dar šį rudenį jie atvers duris ir leis visiems besidomintiems energiškai efektyvia statyba savo akimis pamatyti pritaikytus sprendimus.
