Į renovaciją investuoja ir bankai
Nuo 2001-ųjų, kai bankas pradėjo teikti finansavimą daugiabučių namų renovacijai, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa išgyveno nemažai transformacijų ir šiuo metu pasitikėjimas ją kur kas didesnis, nei prieš dešimtmetį.
„Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos sėkmei įtakos turėjo keli veiksniai. Tai palankios finansavimo sąlygos – 3 proc. lengvatinės palūkanos, ženkli valstybės parama, taip pat sklandus programos dalyvių, ypač – finansinių tarpininkų ir ministerijų bendradarbiavimas. Didelę įtaką renovacijos įsibėgėjimui turėjo ir 2013 m. pradėjęs veikti modelis, kai didžiausią atsakomybės už modernizaciją dalį prisiima savivaldybė ir jos paskirtas administratorius. Iš finansinių tarpininkų perspektyvos galime pastebėti, kad įsigaliojus šiam modeliui renovacijos finansavimas pasidarė sklandesnis – finansinėms institucijoms daug lengviau bendrauti su vienu renovacijos administratoriumi nei su visais daugiabučio gyventojais“, – vardija G. Janėnas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad svarbų vaidmenį didinant atnaujintų daugiabučių skaičių vaidina ir finansinių tarpininkų prisidėjimas nuosavomis lėšomis – taip užtikrinamas projektų tęstinumas – renovacijos programa šiuo metu įkvėpia pasitikėjimo ne tik gyventojams, bet ir finansinėms institucijoms, kurios, esant reikalui, nuosavomis lėšomis prisideda prie modernizacijos projektų finansavimo užtikrindamos projektų įgyvendinimo tęstinumą: „Iki šiol mūsų bankas nuosavomis lėšomis prie modernizacijos prisidėjo 180 mln. eurų, jau priimtas sprendimas ir dėl šios sumos didinimo.“
Kylanti būsto vertė
Nuo 2013 m. bankas pasirašė 1600 renovacijos kreditavimo sutarčių už 386 mln. eurų. „Balandžio mėnesio pradžios duomenimis, banke priimtas sprendimas dėl dar 250 projektų finansavimo už 80 mln. eurų. Šių projektų atstovai taip pat nuosekliai pasirašinėja finansavimo sutartis. Finansuojamų projektų skaičius nuolat auga“, – apie šiuo metu prie renovacijos starto linijos artėjančius daugiabučius pasakoja ekspertas.
„Dauguma gyventojų – 77 proc. – kaip svarbiausią modernizacijos naudą išskiria sumažėjusias šilumos kainas, taip pat pagerėjusią gyvenimo kokybę. Net 59 proc. vienu iš renovacijos privalumų mato nekilnojamo turto vertės augimą. Skaičiuojama, kad po modernizacijos turto vertė vidutiniškai išauga 20 proc.“,– svarbiausius modernizacijos pliusus komentuoja G. Janėnas.
Tarp svarbiausių ateities iššūkių modernizacijai pašnekovas įvardija modernizacijos sąlygų pasikeitimą. G. Janėnas primena, kad viena svarbiausių naujovių, galiojančių šiemet prie modernizacijos prisijungsiantiems daugiabučiams – tai, kad lengvatinės 3 proc. palūkanos gyventojams galios 5 metus. Skaičiuojama, kad nemažai gyventojų būtent per šį laiką padengia visą modernizacijos kreditą. Kredito grąžinimo laikas nesikeičia ir išlieka iki 20 metų.
Svarbu pažymėti, kad renovacijos finansavimo sąlygos nepasiturintiems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymo paslaugas nesikeičia – kaip ir anksčiau valstybė jiems finansuoja 100 proc. renovacijos kainos.
