Kėdainiečiams finansinė parama — reikšmingas žingsnis
2020-aisiais atlikti Kėdainių lopšelio-darželio Žilvitis modernizavimo darbai, padidintas viešojo pastato energijos vartojimo efektyvumas. Buvo apšiltinti ne vieną dešimtmetį rimto remonto nemačiusio pastato stogas ir išorinės sienos, cokolis, rūsio perdanga; atnaujinta šildymo sistema bei šilumos punktas, pertvarkytos karšto vandens, natūralaus vėdinimo sistemos, o taip pat geriamojo vandens, buitinių nuotekų ir lietaus sistemos. Žinoma, atlikti ir aplinkos tvarkymo darbai. Modernizuotu darželio pastatu džiaugiasi tėvai, tačiau labiausiai — vaikai, kuriems buvo taip smalsu sugrįžti į atsinaujinusias patalpas.
Paprašytas plačiau papasakoti apie pastato modernizavimo procesą Kėdainių rajono savivaldybės Administracijos direktorius Arūnas Kacevičius sakė, kad finansinė parama Kėdainiams išties svarbi, tai suteikė progą greičiau ir efektyviau atlikti būtinus darbus.
„Esant galimybei, — pridūrė jis, — būtinai planuosime pasinaudoti panašia parama ir ateityje.“
Anot A.Kacevičiaus, sklandų finansavimo procesą padėjo užtikrinti laiku gautas finansavimas iš VIPA valdomo SPF bei aiški tarpusavio komunikacija — iš anksto buvo nurodyta, kokių reikės dokumentų bei su kuo juos suderinti.
Kaip paaiškino A.Kacevičius, pastato modernizavimo rangos sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio mėn. ir netrukus prasidėjo konkretūs darbai. Beje, projektas įgyvendintas itin greitai, balandį prasidėję atnaujinimo darbai užbaigti jau pernai gruodžio pradžioje.
„Atlikus pastato modernizavimo darbus, darželis tapo patrauklus išoriškai, o svarbiausia, kad atlikti pastato modernizavimo darbai, padidinant viešojo pastato energijos vartojimo efektyvumą, leis sutaupyti sunaudojamos energijos kaštus. Taip pat pagerėjo darželio mikroklimatas, kas vaikučiams suteikia jaukumo“, — kalbėjo jis.
Beje, modernizuojant lopšelio-darželio pastatą kėdainiečiams pavyko sutaupyti. Anot A.Kacevičiaus, buvo sudaryta 780 000,00 Eur dydžio kredito sutartis, o viešojo pirkimo metu darbai nupirkti pigiau, negu numatyta investicijų projekte. Savivaldybė panaudojo mažesnę sumą — 684 735,75 Eur.
2020-ieji — rekordiškai sėkmingi metai
Plačiau apie Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo fondą sutiko papasakoti VIPA Privačių klientų skyriaus vadovė Asta Gladkauskienė.
Visų pirma, kas gi ta VIPA? Tai Vyriausybės įsteigta finansų įstaiga, šiuo metu veikianti kaip nacionalinė plėtros įstaiga, kurios tikslas – teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines priemones, skirtas viešojo sektoriaus investicijoms, viešosios infrastruktūros, viešųjų paslaugų gerinimui ir plėtrai bei viešojo intereso sričių projektams vystyti. VIPA per valdomus fondus ir finansines iniciatyvas sėkmingai prisideda įgyvendinant klimato kaitos sušvelninimą ir didinant energinį efektyvumą viešosios infrastruktūros (ar viešojo intereso) objektuose.
Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas vyko kaip niekad sparčiai.
Apibendrindama praėjusius metus pašnekovė džiaugėsi, kad nepaisant kasdienybę sujaukusios pandemijos, metai buvo sėkmingi. Anot jos, savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas vyko kaip niekad sparčiai.
„Iki 2020 metų pabaigos savivaldybės baigė įgyvendinti net 7 viešųjų pastatų atnaujinimo projektus, tarp kurių yra 3 darželiai, baseinas, mokykla ir du administracinės paskirties pastatai. Visi užbaigti viešųjų pastatų projektai pasiekė bent C pastatų energinio naudingumo klasę, o du pastatai pasiekė B energinio naudingumo klasę. Bendra atnaujintų pastatų sutaupyta energija per metus siekia 3,37 GhW energijos sutaupymų bei į aplinką patenka 333,56 tonomis mažiau CO2.
Bendras atnaujintų viešųjų pastatų plotas viršija 15 tūkst. kvadratinių metrų. Šiuo metu dar 23 viešųjų pastatų projektai yra vykdomi, iš kurių didžiausią skaičių sudaro iki mokyklinio ugdymo bei švietimo įstaigos“, — rezultatais pasidalijo ji.
A.Gladkauskienė atskleidė, kad labiausiai šiame darbe ją džiugina galimybė prisidėti mažinant klimato kaitos padarinius — atnaujintuose pastatuose ženkliai sumažinamas energijos suvartojimas, taip pat išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų kiekis.
„Be mus džiuginančio spartaus Kėdainių lopšelio-darželio Žilvitis modernizavimo darbų, 2020 m. finansuotas ir dar vienas didelis projektas, kuriuo taip pat labai džiaugiamės, tai kartu su SEB banku finansuotas Kauno rajono savivaldybės viešosios ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamas projektas, kurio metu bus atnaujintos rajone veikiančios Zapyškio, Kačerginės ir Mastaičių mokyklos bei modernizuotas Mastaičių baseinas“, — dar vieną sėkmės pavyzdį pateikė ji.
Pašnekovės teigimu, ne ką mažesnius tikslus įstaiga kelia ir 2021-iesiems. Planuojama ir toliau aktyviai dalyvauti atnaujinant savivaldybių viešuosius pastatus.
„Svariausia paskata savivaldybėms atnaujinti valdomus pastatus yra ne tik mūsų teikiamos lengvatinės paskolos iš SPF lėšų, bet ir Aplinkos ministerijos skiriama subsidija, kurią mes taip pat administruojame ir kuri padengia dalį savivaldybės paskolos užbaigus viešojo pastato atnaujinimo darbus“, — paaiškino A.Gladkauskienė.
Viceministras: „Viešieji pastatai yra visų mūsų turtas“
O kodėl apskritai svarbu turėti tokį fondą, skirtą finansuoti savivaldybių pastatų atnaujinimą? Šį klausimą uždavėme Aplinkos viceministrui Dariui Kvedaravičiui, kuris prisiminė, kad SPF buvo įsteigtas 2017 m. VIPA, Aplinkos ir Finansų ministerijų iniciatyva, panaudojant Europos regioninės plėtros fondo lėšas,
„Fondo paskirtis yra finansuoti savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektus, teikiant lengvatines paskolas savivaldybėms per fondo valdytojo —VIPA— atrinktą finansų tarpininką, šiuo atveju Šiaulių banką, kuris aktyviai dalyvauja finansuojant energinio efektyvumo didinimo projektus, pvz. įgyvendinant ir daugiabučių namų modernizavimo programą“, — detalėmis dalijosi jis.
Anot viceministro, SPF svarba ir nauda jaučiama dėl įvairių priežasčių: „Be abejonės, jis prisideda siekiant bendrų nacionalinių tikslų energinio efektyvumo srityje, nes be finansavimo šių tikslų pasiekti praktiškai neįmanoma. Antra, fondo pagalba pritrauktos privačios investicijos, kurios leidžia finansuoti daugiau projektų ir siekti didesnių energijos taupymo rezultatų. Trečia, fondas teikia lengvatines paskolas, o tai reiškia, kad paskolintos lėšos sugrįš ir jas bus galima tiems patiems tikslams panaudoti dar kartą, tuo pačiu užtikrinant tiek fondo gyvybingumą, tiek pastatų renovacijos proceso tęstinumą.“
Svarbu paminėti ir tai, pasak jo, kad ankstesniame, 2007-2013 m., ES finansavimo laikotarpyje viešųjų pastatų renovacijai buvo teikiamos 100 procentų negražinamos subsidijos, todėl atsirado neefektyvių ir neūkiškų finansavimo (investavimo) pavyzdžių, kai renovuoti pastatai vėliau tapdavo praktiškai nebenaudojami. Kaip paaiškino D.Kvedaravičius, esamas SPF mechanizmas įpareigoja savivaldybes vertinti investicijų naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Taip užtikrinamas tvarus investicijų panaudojimas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje, kuriai ką tik pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nurodyta, kad net apie 85 proc. pastatų — pastatyti iki 1992-ųjų. Tokia dalis pastatų taip pat priskiriama prie žemesnės nei B pastato energinio naudingumo klasės ir suvartoja apie 80 procentų visų pastatų suvartojamos pirminės energijos.
„Nors tai bendra apžvalga, visgi šios tendencijos būdingos ir viešojo sektoriaus pastatams, kurių per pastaruosius dešimtmečius pastatyta pagal pastatams keliamus energinio naudingumo reikalavimus ar renovuota ne tiek ir daug. Tokių pastatų išlaikymas, žinoma, yra nemaža finansinė našta pastatų valdytojams, savivaldybėms, tinkamo mikroklimato pastatuose neužtikrinimas turi neigiamą poveikį juose dirbantiems ar besimokantiems asmenims. Todėl tai, be abejo, yra opi problema“, — kalbėjo viceministras ir pridūrė, kad Europos Komisijos „Renovacijos bangos“ strategijoje, kuria siekiama iki 2030 m. padvigubinti pastatų renovacijos apimtis visose ES šalyse narėse, viešųjų pastatų renovacija, siekiant energijos vartojimo efektyvumo, įvardijama kaip prioritetinė pastatų kategorija, kurių renovacija, ypatingai renovacijos metu panaudojant organines medžiagas, gali tapti geruoju pavyzdžiu kitiems pastatams renovuoti.
Aplinkos ministerija kartu su VIPA didelį dėmesį skiria ir savivaldybių viešųjų pastatų renovacijai skatindama įgyvendinti energinio efektyvumo didinimo projektus bei Klimato kaitos programos lėšomis teikdama 30 proc. subsidiją.
D.Kvedaravičius taip pat paaiškino, kad pagal minėtą Ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją, Lietuvoje yra apie 660 tūkst. pastatų, iš kurių tik vos 2 proc. yra viešoji nuosavybė, t. y. valstybei ir savivaldybėms priklausantys pastatai. Savivaldybėms priklauso apie 9 mln. kvadratinių metrų pastatų ploto. Dalis pastatų jau renovuoti, bet skaičiuojama, kad likusios dalies renovacija galėtų kainuoti apie 2 mlrd. eurų.
„Valstybei ar savivaldybėms priklausantys viešieji pastatai yra visų mūsų turtas. Todėl turime pagrįstą lūkestį, kad mūsų turtas būtų efektyviai valdomas ir tinkamai naudojamas. Receptas, ką su šiuo turtu daryti yra gana paprastas. Pirmiausia reikia jį inventorizuoti ir optimizuoti juose vykdomas veiklas. Antra, sudaryti renovuotinų pastatų sąrašą ir padidinti jų energinį naudingumą, o nebereikalingus pastatus privatizuoti“, — kalbėjo D.Kvedaravičius.
