– Kaip apibūdintumėte „Viessmann“ kompaniją, jos veiklos filosofiją?
– Pradėkime nuo to, kad „Viessmann“ kompanija nesiekia pasiūlyti tik tai, ko reikia šiandien, pvz., šildymo katilo. Tai paprasta. Sudėtingiau pasiūlyti spendimą, kuris bus naudingas ir ateityje, pvz., kad tas katilas bus efektyvus ir po 5 ar 10 metų, o galbūt nebrangiai modernizuotas veiks naudingai ir ekonomiškai dar ne vienerius metus. Pavyzdžiui, šildymo katilus „Viessmann“ gamina iš nerūdijančio plieno, kuris ir tarnaudamas dešimtmečius „nesudegs“, atlaiko temperatūras. Jei su tokiais katilais naudojama rekomenduojama vandens minkštinimo įranga, tai padeda užtikrinti ne tik katilo, bet ir kitų prietaisų, susijusių su vandeniu, tarnavimo ilgaamžiškumą. Beje, beveik visoje Lietuvoje vanduo yra kietas, todėl nenaudojant vandens minkštinimo sistemos ant įvairių prietaisų paviršių greitai sėda kalkės, kurios jiems kenkia ir trumpina įrangos gyvenimą.
„Viessmann“ yra rinkos novatorius, kuris daro beveik viską. Lengviau pasakyti, ko kompanija nedaro, pavyzdžiui, nesiūlo įrangos deginti akmens angliai, šiaudams, durpėms, energijai iš vėjo gaminti. Šiandien „Viessmann“ veiklos širdis yra su moderniais klimato sprendimais susijęs verslas, kuris sukuria apie 85 proc. kompanijos apyvartos. Jie padeda efektyviausiai ir patogiausiai patenkinti žmogaus šilumos ir malonaus patalpų klimato poreikį. „Viessmann“ kuria aukščiausius kokybės standartus atitinkančias gyvenamąsias patalpas radikaliai pertvarkydamas išmaniuosius klimato sprendimus.
– O kokia šiandien situacija šildymo ir vėsinimo sistemų sprendimų rinkoje?
– Apie įkaitusią rinką kalba skaičiai: Europos šildymo ir vėsinimo įrangos rinka pastaraisiais metais paprastai augdavo po 12 proc., bet šiemet šis augimas pasiekė 48 proc. Todėl nenuostabu, kad šlubuoja įvairios įrangos tiekimas, žlunga terminai ir t .t.
Daugelis Senojo žemyno šalių skuba patenkinti griežtėjančius atsinaujinančios energetikos reikalavimus, todėl daug pinigų skyrė kompensacijoms, subsidijoms ir t. t. Įtakos turi ir tai, kad žaliavos gaminamos įvairiose šalyse, paveikė logistikos problemos ir COVID-19 pandemija.
Beje, kurį laiką Lietuvoje vykęs proveržis naudoti biokurą – medieną – jau praeities reikalas. Mediena kūrenamas „švarus“ katilas būtų labai brangus. Nenumaldomai kyla ir medienos kaina. Kai kurios Vakarų valstybės jau planuoja rimtai apmokestinti taršos mokesčiu medieną, kuri naudojama energijai gaminti. Todėl biomasės naudojimas energijai gaminti jau nebėra racionalus sprendimas, jis nebeduoda ekonominės naudos. Akivaizdu, kad jį artimiausiu metu reiks pakeisti.
– Kaip savo klientų poreikį tenkina pasaulinė kompanija „Viessmann“?
– Kadangi „Viessmann“ turi įvairių sprendimų, klientams siūlome jo poreikius geriausiai atitinkantį, racionalų sprendimą ar kelias alternatyvas. Pavyzdžiui, kaip šilumos šaltinį galime pasiūlyti ne tik bet kokio tipo šilumos siurblį, bet įvairius energijos išteklius: orą, žemę, vandenį, saulę, skystą kurą, dujas, biomasę, hibridinius prietaisus ir, aišku, optimalias jų kombinacijas įvertindami pradinę investiciją ir eksploatacines išlaidas.
O Europoje kalbant apie tvarią energiją vis dažniau minimas vandenilis. Specialistai pagalvojo – visą Europą yra išraizgęs dujotiekio tinklas. Kodėl jo nepanaudojus vandeniliui transportuoti. Jei pereiname prie žaliosios energetikos, mums nereikia milijardinių investicijų vandenilio vamzdynams tiesti, nes galime panaudoti esamus dujotiekius. Jau dabar beveik visi pramoniniai „Viessmann“ šildymo sistemos katilai gali naudoti vandenilį, o buitiniai šildymo katilai „Viessmann“ jau dabar gali veikti su gamtinėmis dujomis, į kurias pridėta 20 proc. vandenilio. Ateityje dujas naudojantis buitinis katilas, už kelis šimtus eurų pakeičiant tam tikras dalis į namus atvykusio meistro, galės būti paprastai perdaromas į naudojantį tik vandenilį.
– „Viessmann Group“ į ateitį eina su filosofija „We create living spaces for generations to come“. Ką tai reiškia?
– „Viessmann“ kalba ne tik apie šilumą pastato viduje, bet apie bendrą kokybę, visumą: oro temperatūrą, drėgmę, jo šviežumą, viso oro pasikeitimą per tam tikrą laiką ir t. t. Tai ir yra „Viessmann“ filosofijos esmė – „We create living spaces for generations to come“ (Mes kuriame gyvenamąsias erdves ateinančioms kartoms).
Kompanijos politika – siūlyti sprendimus ne šiai dienai, o ateičiai, kad protingi sprendimai optimaliai naudotų energijos šaltinius, būtų ir ekologiškai, ir ekonomiškai pagrįsti. Šiuo metu rekordiškai brangstančios dujos ir elektra liudija, kad šis kelias teisingas ir sprendžia ne tik dabarties, bet ir ateities iššūkius. Suprantama, kad visko apie ateitį niekas nežino, bet galima modeliuoti ir remiantis tam tikrais faktais, reiškiniais, tendencijomis projektuoti vizijas, ateitį bei jai reikalingus sprendimus. Taip pat atsižvelgiama ir į Europos bei atskirų valstybių politinių struktūrų vizijas, planus, esamus ir planuojamus priimti norminius aktus.
Jau minėtas įgyvendintas sprendimas dėl vandenilio panaudojimo ateityje, kurį „Viessmann“ prietaisai gali naudoti ir šiandien, – pritaikomas ir ateities kartoms.
– O jei visai priartėtume prie kliento. Kokia būtų „We create living spaces for generations to come“ prasmė?
– „Viessmann“ tikslas – pasiūlyti klientams sprendimus, apie kuriuos jiems nereikia galvoti, kurie tiesiog nepriekaištingai veikia ir tiksliai atlieka jiems pavestas užduotis, mokosi, prisitaiko prie jų esamų ar kintančių poreikių, pažįsta jų gyvenimo būdą, pavyzdžiui, sumažinti temperatūrą miegamajame prieš einant miegoti ir padidinti prieš atsibundant.
„Viessmann“ šių klientų tikslų siekia per skaitmenizaciją. Paprastas dalykas nuotoliniu būdu valdyti tik šildymo katilą, o visai kitas – visas būsto sistemas, kad jame būtų toks klimatas, kurio pageidauja šeimininkas. Todėl visi klimatui įtakos turintys įrenginiai turi „kalbėtis“ tarpusavyje, keistis informacija ir veikti taip, kad bendromis pastangomis patenkintų bet kokius šeimininko norus, pavyzdžiui, palaikytų reikiamą oro drėgmę, temperatūrą, šviežio oro padavimą, apšvietimo lygį ir t. t. Ne mažiau svarbu, kad trokštamas rezultatas būtų pasiektas su kuo mažesnėmis energijos sąnaudomis, pavyzdžiui, jei atidaromas langas, rekuperacinei sistemai gal jau nereikia papildomai paduoti šviežio oro, ji išsijungia, bet šildymo sistema, matyt, gauna užduotį pakelti patalpose nukritusią temperatūrą iki šeimininko pageidaujamos ir t. t., ir pan.
– O kas garantuos, kad šios sistemos veiks nepriekaištingai? Ar visi klientai gali ir sugeba jomis tinkamai naudotis?
– Tai aktualus klausimas. Bet ir į jį jau atsakyta. Būtina akcentuoti, kad kitas svarbus momentas ir šiandien, ir tuo labiau ateityje – servisas, kuris turi matyti, kaip klientų įrenginiai, sistemos dirba. Čia persipina trise: galutinis vartotojas su savo naudojama sistema, „Viessmann“ kompanija ir jo serviso partneris. Pastarojo specialistai turi matyti, kaip veikia sistema ir operatyviai, sakyčiau momentaliai, reaguoti.
Pavyzdžiui, savo kontrolės sistemoje šviesoforo principu servisas mato, kad iš kliento įrangos atėjo signalas ir uždegė geltoną šviesą. Tokiu atveju nevykdamas pas klientą per nuotolį serviso specialistas gali patikrinti sistemą ir likviduoti nesklandumus ar pakeisti parametrus, kurie atitiktų kliento poreikius. Bet jei užsidegė raudona šviesa, gedimą galima pašalinti tik nuvykus į vietą. Tačiau apie gedimą šeimininkas gali net nežinoti, jį apie tai informuoja servisas ir iš karto suderina laiką, kada gali atvykti likviduoti nesklandumų, pavyzdžiui, pakeisti serviso sistemoje rodomą sugedusią detalę.
Visa ši skaitmenizuota sistemos ir serviso sistema klientui leidžia absoliučiai negalvoti apie jo būste esančią įrangą, jos priežiūrą, aptarnavimą – visu tuo pasirūpina „Viessmann“ ir jo partneriai. Tai ateities sprendimai, kurie „Viessmann“ klientams gali būti pritaikomi jau šiandien.
