Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška teigė, kad vertinant pasirinktą sklypą, būtų neprošal sužinoti visus 11 analizuotų. Jo teigimu, teritorija prie Seimo yra išskirtinė – tokių Vilniuje nėra likę.
„Tai yra viena brangiausių ir labiausiai geidžiamų Vilniaus miesto vietų, kuri turi tokias plėtros galimybes, kokias turi ta teritorija. Paimti ir pastatyti yra viena, bet žvelgiant per tuos elementariai aritmetinius skaičiavimus ir ekonominę naudą, tai gal tą suformuotą sklypą vertinti kaip vertę turintį daiktą. Tikėtina, kad jis vertesnis nei ministerijos pastatai“, –sakė pašnekovas.
Užimtų trečdalį sklypo
J.Belanoška abejoja, ar tikrai verta aukoti bene pačią brangiausią sostinės teritoriją ministerijų miesteliui. Jo teigimu, sklype prie Seimo galima pastatyti apie 70 tūkst. kv. m bendro biurų ploto, o ministerijoms nurodomas poreikis – 23 tūkst. kv. metrų.
„Turi daiktą, kuris yra labai vertingas, ir išnaudoji jo tik trečdalį. Joks privatus verslas to sau negalėtų leisti, gal neturėtų leisti ir valstybinis sektorius. Prabanga neefektyviai naudoti pačią brangiausią žemę“, – įsitikinęs jis.
J.Belanoška kelia klausimą, ar tikrai tarpministerinis ir Seimo tiesioginis bendravimas yra toks svarbus, kad jas reikia sujungti ir dar statyti taip arti. Jis siūlytų svarstyti ir variantą jungti, pavyzdžiui, dvi ministerijas sukeliant į vieną pastatą, o pardavus atlaisvintąjį už jį gautus pinigus panaudoti kito rekonstrukcijai.
„Išefektyvinam kvadratinius metrus taip, kad į tą likusį pastatą telpa dvi ministerijos. Win-win situacija. Ir pastatą parduodame, ir lieka tame pačiame pastate dvi ministerijos. Gal toks variantas galimas? Neskubėti išparduoti, nes tai yra lengviausias kelias“, – aiškino jis.
Be to, jis skeptiškai įvertino ir investiciniame plane nurodytą kainą, kuri atsieitų, jei Vyriausybė sumanytų biurų kompleksą nuomotis iš rinkos. Nurodoma, kad patalpų nuoma galėtų atsieiti apie 700 tūkst. eurų metams.
„Jeigu padalini iš pateikto ploto, tai gauni apie 2 eurus už kvadratinį metrą. Arba čia klaida, arba kažkas labai smarkiai apsiskaičiavo, nes nei naujo, nei seno biuro Vilniuje negausi nei už 2, nei už 3 eurus“, – kalbėjo J.Belanoška.
M.Kulbokas: tai – geriausia alternatyva
Tuo metu nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas mano, kad teritorija prie Seimo – logiškiausia vieta atsirasti ministerijų miesteliui.
„2 ha ploto teritorija greta Seimo yra įdomu ir gali tikrai būti Vyriausybės ministerijų namais. Tikrai geriau nei dabar antžeminė žvyro aikštelė automobiliams. Siūlomos alternatyvos, bent jau Vyriausybės miesteliui, – blogesnės“, – 15min tikino jis.
M.Kulbokas aiškino, kad yra šalininkas naujos nuosavybės kūrimo, todėl, jo nuomone, Vyriausybės miestelio projektas yra logiškas ir dėsningas.
„Daug kas sako: „reikia nuomotis iš verslo subjektų, pilna tų biurų!“ Man atrodo, kad strateginiai objektai valstybės priskirtoms funkcijoms vykdyti turėtų būti valstybes nuosavybėje. Kokiu būdu jie tampa valstybės, čia jau kita kalba, nes ir būdų yra ne vienas“, – sakė jis.
Atkreipė dėmesį į transporto problemas
Tam, kad sklypas prie Seimo vertas kitos nei automobilių stovėjimo aikštelės paskirties, pritaria ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda. Jo nuomone, reprezentatyvumo ir matomumo prasme tai tikrai tinkama vieta bet kurios paskirties biurams. Tačiau, ar tai yra geriausia vieta mieste tokios paskirties objektui, jis nesiėmė vertinti.
„Rytinis pasiekiamumas taip pat nebūtų didelė problema, tačiau masyvus momentinis automobilių srautas vakare paralyžiuotų jau ir dabar užsikišusią A. Goštauto g. ir Geležinio Vilko gatvių jungtį“, – kalbėjo jis.
M.Žibūda, kaip ir J.Belanoška, atkreipė dėmesį, kad sklypo rodikliai rodo, jog šioje vietoje galima būtų pastatyti ir daugiau nei 24 tūkst. kv. m ploto pastatų.
„Urbanistiniu požiūriu būtų labai sveika, kad čia atsirastų ne vien tik biurų, bet mišrios paskirties patalpų – galbūt prekybos, paslaugų ar gyvenamojo būsto“, – pažymėjo jis.
Reikėtų 24 tūkst. kv. m ploto pastatų
15min primena, kad atnaujintame Vyriausybės programos priemonių plane atsisakyta minties dar šioje kadencijoje sukelti aštuonias ministerijas į vienas patalpas. Vietoje to – iki kitų metų norima išrinkti geriausią architektūrinį pasiūlymą ir pradėti projektavimo darbus. Be to, atrodo, Vyriausybė išsirinko ir vietą, kurioje galėtų atsirasti toks miestelis – sklype greta Seimo.
Parengtame investiciniame projekte nurodoma, kad naudojant tradicinę rangą, projekto vertė sudarytų nuo 62 iki 67 mln. eurų, priklausomai nuo vietos ir kitų veiksnių. Kitos alternatyvos: jau pastatyto komplekso pirkimas – apie 76 mln. eurų, nuoma – apie 700 tūkst. eurų metams, nuoma su išpirkimu – 82 mln. eurų, PPP – kiek daugiau nei 100 mln. eurų.
Investiciniame projekte skaičiuojama, kad 40 tūkst. dabartinio ministerijų bendrojo ploto būtų pakeista 24 tūkst. kv. m ploto kompleksu. Tiek ploto turėtų užtekti apie 2 tūkst. darbuotojų, darbuotojui tenkant apie 13 kv. m bendrojo ploto (kabinetinio – 9 kv. m) vietoje dabartinių 23 kv. metrų.
Pasak T.Bagdono, pradiniame etape buvo 11 teritorijų Vilniaus mieste, tačiau galop buvo atrinktos keturios: teritorija šalia Seimo, Goštauto g. kvartalas, geležinkelio stoties teritorija, Lietuvos edukologijos universiteto teritorija. Tačiau, panašu, pati Vyriausybė yra linkusi keltis prie Seimo.
Šiuo metu Vyriausybė yra užsibrėžusi iki 2020 metų III ketvirčio pabaigos konkurso būdu atrinkti geriausią ministerijų miestelio architektūrinį pasiūlymą ir pradėti projektavimo darbus.
