Lietuvos bankas paskelbė planuojantis išsikelti iš įspūdingų „apartamentų“ Vilniaus centre ir visus sostinės padalinius perkelti į Žirmūnus, kur turėtų būti įkurta iki 600 darbo vietų, įskaičiuojant galimas laikinas darbo vietas.
Išsikels iš didžiulių patalpų
Persikėlimas įvyks po keleto metų, rekonstravus ir pertvarkius dabartinį pastatų kompleksą. Darbus ketinama pradėti kitąmet, o numatoma darbų pabaiga – 2020-ųjų gruodis. Orientacinė bendra infrastruktūros rekonstrukcijos darbų kaina – 23,3 mln. eurų.
„Analizė parodė, kad, išsikėlus iš Vilniaus centro ir sutelkus veiklą vienoje vietoje, bus galima sutaupyti apie trečdalį pastatų infrastruktūros priežiūros išlaidų. Taip pat sumažės išlaidos apsaugai bei kitiems poreikiams, mažės ir darbuotojų skaičius“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Ką darys su pastatu Gedimino pr. ir Totorių gatvių sankryžoje – perduos Turto bankui ir parduos aukcione ar pastatas bus naudojamas visuomenės poreikiams, pavyzdžiui, kultūrinei veiklai – paaiškės 2019 metais, kai bus baigti pirkimai ir įvertintos su projekto terminais susijusios rizikos.
Lietuvos banko pastate Gedimino pr. ir Totorių gatvių sankryžoje dirba apie 330 tarnautojų. Beje, įspūdinga ne tik pati vieta, bet ir pastato apimtys: iš viso bendras jo plotas – beveik 9,8 tūkst. kv. metrų, o naudingo ploto pastate yra 4,04 tūkst. kv. metrų. Taip pat Lietuvos bankas iš valstybės nuomojasi du – 858 kv. m ir apie 4,6 tūkst. kv. m ploto – žemės sklypus. Didžiausias pastato trūkumas, kurį įvardija ir nekilnojamojo turto analitikai – automobilių stovėjimo vietos: garaže yra 5 vietos tarnybiniam transportui ir dar iki 15 vietų antžeminėje automobilių aikštelėje.
Vietoje Lietuvos banko – viešbutis
Nors dar neaišku, ar pastatas bus parduotas, analitikai jau kurpia planus šiai prestižinei vietai. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus nuomone, atsižvelgiant į visus objekto parametrus, privalumus, trūkumus ir apribojimus, labiausiai tikėtinas pastato panaudojimas – viešbutis.
„Galbūt viešbutis su komercinėmis ir administracinėmis patalpomis. Gyvenamajai paskirčiai būtų sudėtinga pritaikyti tiek dėl automobilių stovėjimo stygiaus, tiek ir dėl tam netinkamo objekto išplanavimo“, – 15min teigė jis.
Kadangi pastatas yra kultūros paveldo vertybė, A.Antanavičiaus teigimu, bus sudėtinga iš esmės koreguoti vidines erdves, išplanavimus, o tai apriboja panaudojimo galimybes.
„Nepaisant to, vieta yra išskirtinė, neturinti analogų rinkoje, todėl, manau, kad šiandienėje rinkoje šis objektas sulauktų nemažai susidomėjimo“, – sakė analitikas.
Pasak A.Antanavičiaus, pagrindinis šio objekto trūkumas – valstybinės žemės nuoma. Tai, esą, netenkina užsienio investuotojų, kurie būtų linkę įsigyti objektą, o ir vietiniai investuotojai abejotų dėl kol kas neišspręstų klausimų, susijusių su žemės nuoma.
„Kol nebus aiškumo dėl nekilnojamojo turto vystymo iš valstybės nuomojamuose sklypuose, tol potenciali paklausa šiam objektui bus gerokai mažesnė, nei galėtų būti. Dar vienas trūkumas – automobilių stovėjimo vietų stygius, todėl tai irgi apriboja tam tikras panaudojimo galimybes“, – 15min komentavo jis.
Rekomenduoja nieko nelaukti
A.Antanavičiaus teigimu, Lietuvos bankas turėtų imti pavyzdį iš „Vilniaus vandenų“, kurie neseniai pardavė patalpas sostinės centre už 3,9 mln. eurų. Šiuo atveju kv. metro kaina siekė beveik 2 tūkst. eurų ir Lietuvos banko patalpas, „Citus“ atstovo nuomone, būtų galima parduoti už panašią kainą, bendra objekto kaina galėtų siekti apie 19 mln. eurų.
„Tai beveik padengtų planuojamo naujo projekto sąnaudas, todėl siūlyčiau pradėti pardavimą daug nelaukiant, kol rinka yra išalkusi tokių objektų. Galima padaryti analogišką „Vilniaus vandenų“ sandorį, kada pastatas parduodamas su teise jį nuomotis 2–3 metus. Galima susidėti saugiklius, kad toks sandoris ir naujas savininkas niekaip negalėtų daryti įtakos Lietuvos banko veiklai iki jo išsikėlimo. Taip būtų gautos pajamos vykdyti projektą, investuotojas taip pat gautų grąžą už pirkinį – visos pusės liktų patenkintos“, – įsitikinęs jis.
Gedimino pr. galėtų įsikurti aukštos klasės viešbutis
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ Komercijos vadovas Julius Belanoška antrino A.Antanavičiui ir teigė, kad optimaliausias šio objekto panaudojimas – viešbutis.
„Vieta – pagrindinis šio objekto privalumas, nes ji tikrai įspūdinga ir tas įspūdingumas turėtų būti išnaudojamas. Todėl viešbutis maksimaliai išnaudotų paties pastato pridėtinę vertę. Pats pastatas turi daug nekilnojamojo turto kultūros paveldo apribojimų ir didelė dalis interjero detalių, vidinių konstrukcijų yra saugomos. Tai reiškia, kad bus nemažas galvos skausmas, kaip juos išsaugoti ir panaudoti“, – 15min komentavo jis.
Pasak J.Belanoškos, centriniai Lietuvos banko rūmai, tikėtina, sudomintų vietinį, bet ne užsienio investuotoją, ir čia jis matytų aukščiausios klasės, tarptautinio tinklo viešbutį. Analitiko teigimu, šio objekto įsigijimo kaina turėtų būti ne mažiau kaip 10 mln. eurų, o norint jį rekonstruoti sąnaudos gali du kartus viršyti įsigijimo kainą.
„Dabar matome, kad ateina franšiziniai tinklai ir už jų stovi lietuvių investuotojai. Tie patys „Hanner“ – „Marriott“, „Eikos“ ir „Vičiūnų grupės“ – „Hilton“ ir visi kiti pavyzdžiai. Šioje vietoje būtų identiškas atvejis ir galėtų įsikurti vienas iš didžiųjų viešbučių tinklų, nes pati vieta diktuoja savo vertę, ir neturėtų čia atsirasti ekonominės ar net vidutinės klasės viešbutis. Ekonominės ar vidutinės klasės viešbutis paprasčiausiai nepatemps tokių investicijų“, – teigė jis.
Įrengiant kitas paskirtis gali kilti problemų
„Inreal“ atstovas taip pat turėjo pastabų automobilių stovėjimo vietų kiekiui, dėl kurio įrengti čia daugiabutį arba verslo centrą būtų beveik neįmanoma, o viešbutis šiam kriterijui nebūtų toks jautrus.
„Verslo centrui labai aktualu automobilių stovėjimo vietos. Jau vien dabar pasižiūrėjus – vienam darbuotojui tenka apie 30 kv. m ploto, o tai bet kokiame šiuolaikiniame biurų pastate yra nesuvokiami skaičiai, ir tik valstybiniame sektoriuje tai galima pasiekti. Biuras bet kokiu atveju turės efektyvinti tuos kvadratus ir iš jų išspausti didžiausią naudą, o tai gali būti sudėtinga turint omeny paveldo reikalus“, – sakė J.Belanoška.
Mąstant apie gyvenamąją paskirtį, dar vieną sopulį galvoje sukeltų ir pirmas objekto aukštas, kuriame, J.Belanoškos teigimu, butus įrengti nebūtų prasmės, o komercinėms patalpoms gali nepritarti už kultūros paveldą atsakinga institucija.
„Prekybinio ploto, vitrinų neleis Kultūros paveldo departamentas, kitoks panaudojimas – abejotinas, o viešbutis tokį plotą įsisavina labai sėkmingai ir jį gali panaudoti vestibiuliui, gali konferencijų sales įrengti, teikti visas kitas jiems reikalingas paslaugas“, – apibendrino jis.
