Šią žalą sudaro suskaičiuota pastato vertė, griovimo kaštai bei neturtinė žala. Prie šios žalos taip pat priskaičiuojamos 5 proc. palūkanos. Anksčiau skelbta, kad bendra suma siekia 1,8 mln. eurų.
„Tai didelis lūkesčių nusivylimas ir didelis moralinis išgyvenimas, kad jie turi tą savo kūrinį patys, savo sąskaita griauti“, – kalbėjo advokatas Tomas Bukelis.
Pasak jo, žalą sukėlė ir didelis žiniasklaidos dėmesys, kai savininkai klausinėti apie asmeninius planus.
Gynyba teigia, kad institucijos ilgai nereagavo į galimus pažeidimus, davė visus leidimus ir priėmė sprendimus, kurie leido savininkams manyti, kad viskas vyksta teisėtai.
Advokatų teigimu, Poviloniai galėjo kurį laiką nežinoti apie pradėtus teisėsaugos veiksmus.
Pasak jų, teismo sprendimas panaikinti statybos dokumentus įrodo jų atsakomybę už atsiradusią žalą, o ši esanti neišvengiama, todėl nors namas tebėra griaunamas, ji gali būti priteista.
T.Bukelis žiauria vadino praktiką, kad šiuos teisės aktus panaikinęs teismas nesprendė dėl institucijų atsakomybės ir neturtinės žalos, visą padarinių šalinimą paliekant savininkams.
Tuo metu institucijų atstovai teigia, kad žala neįrodyta ir atkreipia dėmesį, jog pastatas dar stovi, todėl jokia žala faktiškai nėra patirta.
„Jei trejus metus nėra neišvengiamumo, dvejus metus kai vyksta ši byla nėra neišvengiamumo, neturime įrodymų, kad jau kokia nors žala patirta – kaip galima vertinti pareiškėjų žodžius, kad jau ji yra patirta?“ – svarstė Statybų inspekciją teisme atstovaujanti Daiva Gvildienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo namas toliau buvo įrenginėjamas. Ji pasityčiojimu vadino tai, kad šie darbai ieškinyje taip pat užfiksuoti, reikalaujant atlyginti ir už juos.
Inspekcijos atstovės žiniomis, namo baigtumas nuo 36 proc. teisminių ginčų pradžioje išaugo iki 94 proc., ir atsakomybę už tai turėtų prisiimti patys statytojai.
Druskininkų savivaldybės atstovė Jurgita Judickienė teigė byloje nematanti jokios informacijos apie kokią nors žalą.
Pasak jos, panaikinus savivaldybės išduotus dokumentus, nebūtinai sunaikinamas turtas, nes neteisėtą statybą šalinti galima kitais būdais.
„Jeigu mes kalbame apie priežastinį ryšį, mano supratimu, šioje vietoje mes turime esminę problemą, nes teismo įpareigojimas nugriauti sukėlė arba sukels turtinius praradimus, o ne tai, kad administraciniai aktai pripažinti negaliojančiais“, – pabrėžė ji.
J.Judickienės teigimu, byloje nepaneigta aplinkybė, kad statinys, kurį pareiškėjai įsigijo, buvo 36 proc. baigtumas, tačiau jo statybas tęsė ir patys sukūrė tokį statinį, kurio pažeidimų kitaip kaip tik griaunant nebuvo įmanoma ištaisyti.
Pasak institucijų, nėra įrodyti Povilonių išgyvenimai ar pablogėjusi sveikata. Jiems bylos nagrinėjime nedalyvaujant, nėra galimybės jų apie tai apklausti.
Jų atstovų teigimu, pareiškėjai turėjo kreiptis į teismą, kad šis nustatytų kiekvienos institucijos atsakomybės dalį byloje, o ne siekti žalą prisiteisti solidariai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas, tačiau Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.
Šiuo metu pastatas jau pradėtas griauti: posėdžio metu gynėjai teigė, kad darbai bus baigti iki metų pabaigos.
Aplinkybę, jog ir patys savininkai dėjo dideles pastangas, ieškodami būdų išsaugoti pastatą, pabrėžė ir Povilonių atstovai, tikindami, kad jie padarė viską, kas nuo jų priklausė, jog žala neatsirastų.
Nespėjus penktadienį bylos išnagrinėti iki darbo dienos pabaigos, joje padaryta pertrauka iki pirmadienio.
Ž.Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo buvusiam patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.
