Vijūnėlės „dvaro“ savininkas verslininkas Žilvinas Povilonis dėl žalos atlyginimo už nugriautą pastatą yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir nurodo, kad žala siekia 1,8 mln. eurų.
Žalos išieškojimas – įprasta praktika
Advokatų kontoros „Triniti“ partneris ir advokatas Vytautas Kalmatavičius 15min sakė, kad tai – įprasta praktika. Valstybės institucijoms apgynus viešąjį interesą, kuomet statybos dėl įvairių priežasčių pripažįstamos neteisėtomis, ir įpareigojus statytoją šalinti padarinius, šis kreipiasi į teismą siekdamas atgauti investuotus pinigus.
„Besivystanti teismų praktika rodo, kad neretais atvejais tokie vystytojų reikalavimai teismų yra pripažįstami pagrįstais. Tokiose bylose besikreipiančiam statytojui tenka pareiga labai aiškiai ir konkrečiai įrodyti visas valstybės ar savivaldybės administravimo subjekto civilinės atsakomybės sąlygas“, – 15min komentavo advokatas.
V.Kalmatavičius mano, kad, Vijūnėlės dvaro atveju, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galutinai patvirtinus statybų neteisėtumą, yra tikėtina, kad statytojo reikalavimas atlyginti jo patirtą žalą teismų gali būti pripažintas pagrįstu.
„Vis dėlto, manytina, kad tokiu atveju konkretus priteistinos žalos dydis turėtų būti vertinamas ir skaičiuojamas atsižvelgiant ir į investicijų atlikimo laiką“, – sakė jis.
Taikė laikinąsias apsaugos priemones
Tiesa, jis pažymėjo, kad svarbu nustatyti, ar prasidėjus teisminiams procesams buvo išduotas privalomas nurodymas stabdyti statybas. Šiuo atveju toks nurodymas buvo. Statybos sustabdytos ties 36 proc., toks baigtumas dar iki šiol nurodomas ir Registrų centre. Nors dokumentuose statinys dar tik pradėtas statyti, realiai jis užbaigtas.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai nagrinėtoje valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo byloje yra išaiškinęs, kad statytojo atliktos investicijos laikotarpiu po to, kai kilo ir buvo nagrinėjamas teisminis ginčas su valdžios institucijomis, priskirtinos statytojo rizika prisiimtoms išlaidoms, taigi tokiu atveju jų kompensavimas neturėtų būti priteisiamas iš valstybės/savivaldybės biudžeto“, – teigė V.Kalmatavičius.
Apie tai 2015 metais „Druskoniui“ kalbėjo ir viešąjį interesą teisme gynusi Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė.
„Tuomet, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal Registrų centro duomenis statinio baigtumas buvo 36 procentai. Statytojai puikiausiai žino, jog statybos sustabdytos, ir jie tą daro (tęsia statybas) savo rizika, pilnai suvokdami, kad jeigu ateityje bus priimtas teismo sprendimas dėl statinio nugriovimo, tai jie neturės galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės institucijų, kurios išdavė neteisėtus statybos leidimus, trumpai tariant, jie tą daro visiškai savo rizika, pažeisdami teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nurodymus stabdyti statybą“, – tikino ji.
Siekis išsaugoti pastatą bliūkšta
Tai jau antrasis LAT sprendimas dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro. LAT dar 2017 metų birželio 22-ąją paskelbė sprendimą, kad Vijūnėlės pastatas turi būti nugriautas. Teismas konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.
Tačiau liepos pabaigoje Druskininkų taryba nusprendė kreiptis į Vyriausybę su prašymu išsaugoti nuo nugriovimo pastatą, valstybei jį perimant iš savininkų ir įkurdinant jame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą.
Druskininkų valdžia projekte nurodanti, kad pastatas būtų skirtas moksleiviams, menininkams bei M.K.Čiurlionio meno mokyklai.
„Jokių sprendimų nepriėmimas reikš didesnes išlaidas (žalos atlyginimo, griovimo, teisininkų ir kt.) ir neprognozuojamas rizikas (tokias kaip neigiamas EŽTT sprendimas ir su tuo susijęs proceso atnaujinimas), kurios bus finansinė našta Druskininkų ir Lietuvos gyventojams“, – rašoma kreipimesi į Vyriausybę.
Vyriausybė pavedė Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms parengti išvadą dėl Druskininkų valdžios prašymo teismo nurodytą griauti Vijūnėlės „dvarą“ perimti visuomenės reikmėms, jame įrengiant M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Teisingumo ministerija jau anksčiau paskelbė, kad Vijūnėlės „dvaro“ išsaugojimo galimybių nėra. Aplinkos ministerijos trečiadienį paskelbtose išvadose taip pat teigiama, kad pastatą griauti reikia.
Aplinkos ministerija, įvertinusi Druskininkų valdžios prašymą perimti visuomenės reikmėms teismo nurodytą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“, pareiškė, kad Vijūnėlės „dvaro“ išsaugojimas sukeltų prielaidas pažeisti įstatymus ir viešąjį interesą.
Pareikšti įtarimai
Vijūnėlės „dvaras“ minimas ir garsiausioje pastarojo meto korupcijos byloje. Pastato savininkui Ž.Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir buvusiam jo patarėjui, dabar Druskininkų miesto savivaldybės tarybos nariui Aivarui Kadziauskui įtarimai yra pareikšti teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.
Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai.
Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Ž. ir Z.Poviloniams.
Žuvies restorano savininkai prisiteisė žalą
Bene žymiausias atvejis, kai nugriauto statinio savininkai gavo kompensaciją, nutiko Juodkrantėje. Nugriovus žuvies restoraną Juodkrantėje, bendrovė „Meirona“ prisiteisė 1,150 mln. eurų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2013 metų liepos 19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Statinys buvo nugriautas po to, kai Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Verslininkai statiniui buvo gavę reikiamus leidimus bei pradėję statinį naudoti, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti žalą.
Dabar bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“, kuriai priklausė restorano pastatas, vadovas Darijus Vilčinskas 15min teigė nuo komentarų susilaikantis, tačiau pažymėjo, kad teismų sprendimų reikėtų laikytis.