Vijūnėlės dvaro savininkams skirta bauda – po 50 eurų kasdien, kol nugriaus statinį

Lapkričio 14 dieną Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo antstolio Regimanto Budreikos kreipimąsi ir nutarė, kad vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkai už tai, kad nevykdo teismo sprendimo nugriauti statinį, už kiekvieną uždelstą dieną turi sumokėti 50 eurų baudą.

„Skirti suinteresuotiems asmenims Ž.P. ir Z.P. (Žilvinui ir Zinai Poviloniams – 15min past.) solidariai 50 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini)“, – rašoma teismo nutartyje. Baudą teismas skaičiuoja nuo šių metų spalio 31 dienos.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Taip pat savininkams skirta 300 bauda už Vilniaus apygardos teismo sprendimo nevykdymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai už laikotarpį nuo 2017 metų birželio 22 dienos iki 2018 metų spalio 30 dienos.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiamas. Tą verslininkai ir planuoja daryti, 15min informavo kauniečius byloje atstovavusi advokato padėjėja Žana Vašcova. Anot jos, verslininkai mano, kad šis teismo sprendimas yra nepagrįstas.

„Dabar yra pateiktas kasacinis skundas dėl sprendimo pakeitimo vykdymo. Mano klientai yra sąžiningi įgijėjai. Dabar situacija tokia, kad jeigu tas pastatas pereitų valstybei, tai valstybė jį galėtų tokį turėti. Jeigu tai priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, tai reiškia, kad jis negali toks stovėti.

Byloje dėl baudos skyrimo svarbu, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neseniai išaiškino, kad jeigu valstybė, teismai, kad sąžiningas įgijėjas, šiuo atveju, mano klientai, ne dėl jų kaltės buvo tas dalykas padarytas, o dėl to, kad valstybės įstaigos blogai išdavė dokumentus ir pagal juos buvo pastatyta, tai nugriovimo kaštus turi kompensuoti valstybė.

Tai kokį rezultatą turime? Pati valstybė stumia mano klientus, kad jie nugriautų, bet Aukščiausias teismas dar gali nuspręsti, kad tas pastatas gali likti stovėti ir pereiti valstybės nuosavybėn. Jeigu valstybė skatina mano klientus nugriauti ir po to pati valstybė per institucijas turės pati kompensuoti nugriovimą, tai visiškai nelogiška nei mano klientų požiūriu, nei valstybės“, – 15min aiškino verslininkų atstovė.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Vilniaus apygardos teismas 2016 metų gruodžio 22 dieną nutarė, kad Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas ir darbų vykdymui skyrė pusmetį. Šį sprendimą savininkai apskundė Aukščiausiajam teismui, kuris praėjusių metų birželio 22 dieną patvirtino – vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas.

Praėjusių metų gruodžio 22 dieną suėjo terminas, iki kurio savininkai turėjo nugriauti nelegaliu pripažintą 600 kv. m ploto statinį centriniame Druskininkų parke prie Vijūnėlės tvenkinio.

Dvaro savininkas verslininkas Ž.Povilonis su teismų sprendimais nesutinka, todėl kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Birželį Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodė žemesnės instancijos teismui nagrinėti Ž.Povilonio prašymą dėl galimybės neteisėtu pripažintą statinį perstatyti, o ne griauti.

Pastato savininkai – Ž.Povilonis su sutuoktine reikalavo teismo leisti pastatą rekonstruoti, o ne griauti. Savininkai motyvavo tuo, kad griovimas ir valčių nuomos punkto atstatymas pareikalaus didesnių išlaidų nei rekonstrukcija. Tačiau lapkričio pradžioje teismas atmetė Ž.Povilonio skundą dėl pastato rekonstrukcijos.

Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla, kurioje verslininkai iš valstybės bando prisiteisti beveik 1,57 mln. eurų ir iš Druskininkų savivaldybės 50 tūkst. eurų neturtinės žalos – viso daugiau nei 1,6 mln. eurų.

Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Žilvinui ir Zinai Poviloniams.