Suprasti akimirksniu
- J.Valančiūno nusižiūrėtas sklypas draustinyje iki 2014 m. apskritai neegzistavo. Sklypas atsirado panaudojant sovietmečiu pradėtų ir nebaigtų statinių liekanas.
- Vilniaus savivaldybė pernai patrigubino čia leidžiamą statybų intensyvumą, aplinkosaugininkai tokio sprendimo teisėtumu abejoja.
- J.Valančiūnas su bičiuliu M.Katelynu nutarė sklypo nepirkti, dabar jie iš žemvaldžių siekia atgauti solidų avansą, sumokėtą už šią žemę.
Su bičiuliu, buvusiu krepšininku Mindaugu Katelynu J.Valančiūnas šiuo metu bylinėjasi dėl sandorio, susijusio kaip tik su šiuo žemės sklypu Aukštagirio geomorfologiniame draustinyje. O sklypas tikrai ypatingas. Visų pirma, dar prieš keletą metų ten oficialiai nebuvo visiškai nieko, o staiga išdygo privatūs pastatai. Nepanašūs į nieką, ką galima būtų vadinti namu, bet atveriantys kelius gyvenamajai statybai.
Visų antra, „popieriniai“ statiniai valstybinę žemę leido paversti privačia. Ir visų trečia – tos pačios statybinės šiukšlės, formaliai vadinamos statiniais, tapo pagrindu nepaisyti draustiniuose taikomų reikalavimų.
Reikia sklypo? Bus
Gerai įsižiūrėkite į nuotraukas. Čia matote daugiau nei pusės hektaro žemės sklypą, kuris J.Valančiūną su M.Katelynu atvedė iki teismų. Įsižiūrėkite ir pasakykite: ar matote čia bent vieną statinį, panašų į gyvenamąjį?
Sklypo plotas toks, kad būtų galima pasistatyti didžiulį nuosavą namą su garažu kelioms mašinoms, užveisti jaukų sodą, įrengti žaidimų aikštelę vaikams, atskirai – baseiną ir pirtį. Ir vietos krepšinio aikštelei (su dviem krepšiais) tikriausiai liktų. Sklypas puikus. Tik jo atsiradimo istorija – daugiau nei keista.
15min žiniomis, sklypas Aukštagirio draustinyje atsirado tik 2014 m. Iki tol ši žemė priklausė valstybei. Kaip valstybinę žemę paversti privačia – parodė ne viena ir ne dvi abejotino skaidrumo istorijos. Paprastai tariant, reikia statinio – būtent statinys ant valstybinės žemės atveria kelią šios žemės užvaldymui. Tai turi būti ne šiaip sau statinys, o oficialiai nekilnojamojo turto registre įregistruotas objektas.
Tokių objektų J.Valančiūną sudominusioje teritorijoje nebuvo. Bet atsirado.
Reikia statinių? Irgi bus
15min žiniomis, minėtoje teritorijoje iki 2012 m. vidurio nebuvo registruoti jokie statiniai. Ir staiga atsirado vienas gyvenamasis ir net 7 pagalbiniai statiniai. Šie statiniai oficialiai įregistruoti kaip privati nuosavybė. Ir tai atvėrė kelią žemės užvaldymui.
Čia neapsieita ir be skandaluose skęstančios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT). Būtent šios tarnybos Vilniaus skyrius, 15min žiniomis, palaimino privataus sklypo atsiradimą vidury draustinio.
Sakysite, bet juk statiniai tikrai yra? Tikrai taip. Tik nė vienas iš jų nėra panašus į gyvenamąjį namą, kurio maždaug trečdalis jau pastatytas. O toks statinys registre yra. Ir turbūt nė vienas jų nėra tinkamas statybų pratęsimui. Oficialiai registruoti statiniai – greičiau statybinės šiukšlės, o ne realūs pastatai.
Dar įdomiau tai, kad šios statybos pradėtos dar sovietmečiu. Turbūt ir įstrigusios tuo pačiu metu arba ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Ir štai – apie du dešimtmečius dūlėjusios ir niekam nepriklausiusios statybinės šiukšlės staiga tampa iškart aštuoniais privačiais statiniais.
Malonė iš Vilniaus savivaldybės: trissyk daugiau statybų
Ir tuo įdomybės nesibaigia. 15min žiniomis, galimybės plėtoti gyvenamąją statybą Aukštagirio draustinyje yra labai ribotos. Pavyzdžiui, maksimalus sklypų užstatymo intensyvumas negali viršyti 10 proc. Bet būtent šiame sklype leidžiama bene trigubai daugiau.
2014 m. lapkritį, Vilnių valdant Artūrui Zuokui, savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius sklypo užstatymo galimybes apibrėžė taip, kad nebūtų pažeisti reikalavimai. V.Klimantavičiaus įsakymu nustatytas maksimalus užstatymo tankumas – 9 proc. Tačiau nepraėjo nė metai, ir šis skaičius patrigubėjo.
Dabar leidžiamas sklypo užstatymo tankumas – iki 28,6 proc. Tokias galimybes pernai sklypo savininkams nustatė dabartinė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
Išanalizavęs su šiuo sprendimu susijusius dokumentus, Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis 15min teigė, esą oficialiai pažeidimo čia nėra. Anot jo, sklypo užstatymo tankumas patrigubintas dėl jame jau formaliai esančių statinių, kurie savaime viršija draustinio teritorijoje galiojančią ribą.
„Tiesiog tuo vėlesniu sprendimu įteisintas esamas plotas. Ten esama pamatų ar pastatų. Ar pastatai stovi – aš nežinau. Tokiu būdu yra įteisintas tas esamas plotas, kuris yra didesnis nei tie 9 proc., kurie buvo parašyti anksčiau“, – aiškino M.Pakalnis.
„Jeigu dabar yra sklypas ir jame stovi kažkokie pastatai, tu negali nustatyti mažesnio užstatymo tankio negu dabar užstatyta. Tada išeina, kad reikalauji, kad būtų pastatai nugriauti. O savininkas nebūtinai sutiks tuos pastatus nugriauti“, – pridūrė jis.
Viskas gražu. Tik statybos neįmanomos?
Sklype formaliai egzistuoja gyvenamasis statinys. Žemės paskirtis – taip pat gyvenamoji. Tačiau tikėtina, kad gyvenamoji statyba čia yra neįmanoma. Tokią poziciją 15min pateikė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.
„Klausimas kyla, ar apskritai šioje vietoje galimos statybos. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą draustiniuose galima statyti pastatus esamose arba buvusiose sodybose. O čia buvusi kokia tai grunto valymo ar surinkimo įmonė, ar dar kažkas panašaus. Tad geriausia būtų ją likviduoti. Nebent nauja sodybos pastatų statybos galimybė būtų numatyta bendrajame plane. Bet kokiu atveju galima tik sodybos pastatų statyba“, – teigė R.Baškytė.
Skirtingai nei M.Pakalnis, ji abejoja, ar teisėtai patrigubintas sklype leidžiamų statybų intensyvumas.
„Didinti ankstesniu nutarimu nustatytus užstatymo parametrus nematau jokių galimybių… Atvejis vertas dėmesio“, – svarstė R.Baškytė.
M.Katelynas į kalbas nesileidžia
Ar būtent R.Baškytės minimos aplinkybės nulėmė, jog J.Valančiūnas su M.Katelynu žemės savininkus padavė į teismą, neaišku. 15min pavyko susisiekti su M.Katelynu, tačiau buvęs krepšininkas nenorėjo leistis į kalbas apie šį ginčą.
„Nenoriu kalbėti apie tokius dalykus. Čia mūsų asmeniniai reikalai, ir tiek. Susitvarkysim“, – tepasakė M.Katelynas.
Teisme M.Katelynas su J.Valančiūnu siekia atgauti apie 130 tūkst. eurų. Tiek Lietuvos rinktinės „centras“ su bičiuliu sumokėjo kaip avansą už sklypą, tačiau vėliau persigalvojo ir nutarė žemės nepirkti.
Sklypo atsiradimo nepaaiškina
M.Katelynas 15min nepatvirtino, kad bylinėjamasi būtent dėl šio sklypo. 15min mėgino susisiekti su vienu iš žemės savininkų, Dariumi Zabita, o vėliau sulaukė skambučio iš vyriškio, prisistačiusio D.Zabitos advokatu, kuris patvirtino, jog kalba eina būtent apie šią teritoriją.
Anot jo, D.Zabita ir kiti du sklypo savininkai niekuo nenusidėjo ir turi teisę pasilikti J.Valančiūno su M.Katelynu sumokėtus pinigus.
„Yra pasirašyta preliminari sutartis pirkimo-pardavimo, pagal kurią, mūsų supratimu – ir mano kolegų supratimu, jie įsipareigojimų neįvykdė ir iš to atsirado tas ginčas“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar sklype galima gyvenamoji statyba, D.Zabitos atstovas teigė, kad „ten yra viskas įmanoma“, o sklypas kaip tik planuotas parduoti kaip puiki vieta gyvenamajai statybai.
„Netgi yra išimti tie preliminarūs dokumentai iki statybinio leidimo. (...) Kai buvo konfliktas su šitais krepšininkais, t.y. gal mes turėtume sugrįžti į kokį praėjusių metų lapkričio mėnesį, ten to dalyko nebuvo išduota. Bet siekiant pašalinti J.Valančiūno ir M.Katelyno abejones, netgi buvo išduotos tos preliminarios sąlygos, kurios šiai dienai yra išduotos. Bet, kaip mes matome, nelabai jų tenkina“, – tęsė pašnekovas.
Pasak jo, žemės sklypo atsiradimo negalima lyginti su, pavyzdžiui, dviem sklypais Žvėryne, Žaliojoje gatvėje, kur statybinę šiukšlę įsigiję verslininkai sykiu įgijo teisę į pusę hektaro valstybinės žemės. „Visiškai iš esmės kitokia situacija yra“, – teigė pašnekovas.
Paklaustas, kaip draustinyje atsirado iki tol neegzistavęs privatus sklypas, jis paaiškino, esą dabartiniai savininkai pastatus įsigijo „iš varžytinių“, o vėliau, įgyto nekilnojamojo turto pagrindu, išsipirko sklypą. Iš ko įgyti statiniai, pašnekovas teigė negalįs detalizuoti.
Daugiau informacijos jis pažadėjo pateikti elektroniniu paštu ir nurodė paties D.Zabitos adresą. Tačiau atsakymų į pateiktus klausimus 15min taip ir nesulaukė.
