Suprasti akimirksniu
- NŽT direktoriaus pavaduotojo T.Laduko artimieji įgijo ir pardavė valstybinės žemės sklypą Laisvės prospekte.
- Šios žemės perdavimą inicijavo centrinė NŽT vadovybė.
- T.Ladukas nedeklaravo, kam ir už kiek jo žmona pardavė savo sklypo dalį. Vienas NŽT vadovas tikina to nepadaręs per klaidą.
- Jis taip pat prisiekinėja nė piršto neprikišęs prie vertingos žemės kelionės į savo artimųjų rankas.
Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, sklypo Laisvės pr. 26 vertė gali siekti apie 439 tūkst. eurų. Dar prieš metus ši žemė priklausė valstybei, o dabar čia jau šeimininkauja bendrovė „Vakarų Vilniaus projektai“, šalia „Sodros“ ketinanti statyti prekybos centrą, kurio bendras plotas sieks apie pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų.
Būsimų statybų ištakos – ne kur kitur, o NŽT. Mat tarnyba uoliai rūpinosi, kad būtent šis sklypas patektų į sąrašą objektų, kuriuos galima padalinti atkuriant nuosavybės teisę į sovietmečiu nusavintą turtą. Ir, lyg tyčia, šį turtą iš valstybės perėmė NŽT direktoriaus pavaduotojo T.Laduko artimieji.
NŽT direktoriaus pavaduotojas nedeklaravo, kam ir už kiek jo sutuoktinė pardavė savo sklypo dalį – jis tikina to nepadaręs per klaidą. T.Ladukas taip pat tvirtina nė piršto neprikišęs prie sprendimų, susijusių su vertingo sklypo perleidimu savo artimiesiems.
Beprotiška gyvenimo skuba
NŽT aktyviai domėjosi pusės hektaro sklypu Laisvės prospekte, kuriame anksčiau buvo planuojamos naujo Darbo biržos pastato statybos. Trumpas susirašinėjimas su Vilniaus savivaldybe, keli biurokratiniai formalumai – ir ši žemė perėjo į T.Laduko artimųjų rankas.
Kaip rodo 15min turimas dokumentas, kuris pernai, kovo 10 d., buvo gautas Vilniaus savivaldybės, būtent šį ir dar du sklypus NŽT siekė kuo greičiau įtraukti į sąrašus turto, dalijamo žemės nuosavybės atkūrimo procese.
„Informuojame, kad Tarnyba, įgyvendindama nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, planuoja įtraukti pirmiau minėtus žemės sklypus į naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodamų neatlygintinai piliečiams, skirstymo sąrašus“, – rašoma NŽT dokumente, kurį pasirašė Aušra Kalantaitė, laikinai ėjusi tarnybos vadovės pareigas po to, kai Daiva Gineikaitė dėl garsiojo eismo įvykio išgėrus buvo atleista iš pareigų.
Kad skambėtų dar rimčiau, NŽT dokumente pabrėžia, kad jau kovo 30 d. vyks komisijos, sprendžiančios nuosavybės atkūrimo klausimus, posėdis, kuriame „registruotais laiškais kviesti piliečiai rinksis naujus žemės sklypus individualiai statybai“.
Nepilnos trys savaitės – tikrai trumpas terminas. Bet NŽT demonstruojama beprotiška gyvenimo skuba, matyt, įtikino Vilniaus savivaldybės specialistus, kad dėl sklypo Laisvės pr. 26 reikia apsispręsti greitai. Kovo 25 d. savivaldybė NŽT raštu informavo, kad klausimas dėl tarnybą dominančių sklypų „yra nagrinėjimo eigoje“, bet dar po keturių dienų pranešė, kad sklypas Laisvės pr. 26 yra tinkamas nuosavybės atkūrimui.
Ir pirkėjas, ir projektas – per pusmetį
Kitą dieną po teigiamo savivaldybės atsakymo susirinko „registruotais laiškais kviesti piliečiai“. Ir taip jau sutapo, kad tarp jų buvo NŽT direktoriaus pavaduotojo T.Laduko artimieji. Ir dar labiau sutapo, kai jie „individualiai statybai“ pasirinko būtent šį sklypą Laisvės pr. 26.
15min žiniomis, sklypas tapo T.Laduko žmonos Jolantos bei jos artimų giminaičių nuosavybe. Tiesa, trumpam.
Kelis mėnesius sklypą su artimaisiais valdžiusi J.Ladukienė rado pirkėją – bendrovę „Vakarų Vilniaus projektai“. Kaip rodo Vilniaus savivaldybės svetainėje prieinami dokumentai, ji nuo 2016 m. rugsėjo yra šio sklypo šeimininkė. Tiesa, nors žemė padalinta „individualiai statybai“, čia jau subraižytas prekybos centras. Savivaldybei pateiktuose brėžiniuose – „Maxima XX“.
Sklypą kontroliuojanti bendrovė priklauso užsienio kapitalo įmonei VPH. Ji jau pasižymėjo stambiomis statybomis Vilniuje – Vikingų gatvėje, prie „Ikea“, pastatė prekybos centrą „Nordika“, netoliese planuoja dar vienas grandiozines statybas. Tarp VPH planų – dideli prekybos centrai Rygoje ir Minske. Beje, naują „Maximą“ Laisvės prospekte įmonė ketina atverti jau greitai. Numatoma prekybos centro atidarymo data – šių metų trečias ketvirtis.
Kad VPH dirba greitai – akivaizdu. Pernai rugsėjį iš NŽT direktoriaus pavaduotojo artimųjų nupirktas sklypas, o jau šių metų sausio 9 d. savivaldybės puslapyje paskelbta apie numatomo prekybos centro projektavimą, pateikiant ir būsimos „Maximos“ eskizus.
Deklaruoti (nebe)reikia
Kaip NŽT direktoriaus pavaduotojas, T.Ladukas privalo viešai deklaruoti savo ir savo žmonos interesus bei sandorius. Tai jis ir darė. Tiesa, galbūt ne iki galo teisingai.
Dar 2014 m. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) teiktoje deklaracijoje T.Ladukas įvardijo, kad jo žmona „pagal testamentą yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Vilniaus mieste ir Trakų rajone“. Naujausioje, pernai gruodį VTEK pateiktoje deklaracijoje, šio įrašo nebeliko.
15min turimi duomenys rodo, kad iš valstybės neatlygintinai gautą žemę J.Ladukienė pardavė. Tokį sandorį T.Ladukas veikiausiai turėjo deklaruoti, tačiau deklaracijoje apie tai neužsimenama nė vienu žodžiu, kaip ir apie patį vertingos žemės įgijimo faktą.
Turto deklaracijoje už 2015 metus T.Ladukas nurodė, kad jo sutuoktinė valdo žemės sklypų už kiek daugiau nei 91 tūkst. eurų. Jai tekusi ir jau parduota sklypo Laisvės prospekte dalis į šią sumą greičiausiai neįeina.
Tai 15min patvirtino ir pats T.Ladukas. NŽT direktoriaus pavaduotojas tikino manęs, kad žmonos gautas pajamas iš žemės pardavimo deklaruoti reikia tik pateikiant turto deklaraciją už 2016 metus. Esą dėl to jo sutuoktinės gauti pinigai nebuvo deklaruoti VTEK. Sužinojęs, kad sandorį privalėjo deklaruoti dar praėjusiais metais, jis pažadėjo tai padaryti nedelsiant.
„Jeigu klausimas kyla – tai, be abejo, bus padaryta“, – sakė T.Ladukas. Jis taip pat patvirtino, kad parduotas sklypas yra Laisvės pr. 26.
Kiek jo žmona gavo už parduotą žemę, pašnekovas teigė nepamenantis, tik pažymėjo, kad jo sutuoktinė asmeniškai valdė apie 9 arus kur kas didesniame žemės sklype.
„Tai [esame] susitarę taip su žmona: ten yra jų šeimos reikalai. Jinai, brolis, mama tenai dalyvauja ir dėdė ten jų tvarko visus tuos reikalus. Aš esu, žinokit, nusišalinęs“, – tęsė T.Ladukas.
Prie sprendimų tikina neprisidėjęs
T.Ladukas dievagojasi niekuo neprisidėjęs prie žemės sklypo kelionės į savo žmonos ir jos artimųjų rankas.
Žmona tikrai tų klausimų netvarkė ir aš tikrai buvau nuo tų dalykų atitolęs, – teigia T.Ladukas.
„Net ir šeimoje sakau: „Tai yra jūsų šeimos reikalas“. (...) Tais klausimais žmona buvo išrašiusi įgaliojimą dėdei savo, t.y. jos amžinatilsį tėčio broliui. Ir žmona tikrai tų klausimų netvarkė ir aš tikrai buvau nuo tų dalykų atitolęs“, – kalbėjo vienas NŽT vadovų.
Paklaustas, ar įprasta praktika, kai centrinė NŽT vadovybė, o ne atitinkamas teritorinis padalinys inicijuoja konkrečių sklypų perėmimą nuosavybės atkūrimo reikmėms, pašnekovas teigė to nežinantis.
Jis taip pat teigė nežinantis, ar šis sklypas buvo vertingiausias tarp tų, iš kurių galėjo rinktis jo žmona su artimaisiais. NŽT direktoriaus pavaduotojas teigia šioje istorijoje iniciatyvos ėmęsis tik vieną kartą, kai teko žmoną atkalbėti nuo minčių apie teisės į nuosavybės atkūrimą perleidimą iš to uždarbiaujantiems veikėjams.
„Vienintelis dalykas. Prašiau žmonos, kad neperduotų [teisės į nuosavybės atkūrimą], neparduotų perpardavinėtojams, kažkam tai. Nes buvo norinčių nupirkti šitas nuosavybės teises. (...) Buvo prieš tai tikrai sulaukta skambučių“, – sakė T.Ladukas.
Pasiteiravus, ar asmeniškai yra pristatęs su nuosavybės atkūrimu artimiesiems susijusius dokumentus, vienas NŽT vadovų teigė tokių veiksmų nedaręs.
„Nebuvo iš manęs, nuoširdžiai sakau, jokių protekcijų, dokumentų atnešimų ar kažkokių tai tokių dalykų. Nežinau, iš kur čia tokios istorijos. Matyt, sukurtos istorijos“, – stebėjosi T.Ladukas.
Kėdė su bloga karma?
Pastaraisiais metais NŽT supurtė ne vienas skandalas. Pradedant D.Gineikaite, nesėkmingai mėginusia girtumą prie vairo pridengti burnos skalavimo skysčiu „Listerine“, ir baigiant jos patarėju Gintaru Jonu Furmanavičiumi, kuriam pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl stambios korupcijos.
T.Ladukas sėdi korupcijos žymių taip pat suteptoje kėdėje. Jo pirmtakas, NŽT direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs Vaidas Pakalka, pernai užsidirbo teistumą už pasikėsinimą piktnaudžiauti tarnyba, veikiant vienos bendrovės naudai.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas V.Pakalką pripažino kaltu. Belangės buvęs NŽT direktoriaus pavaduotojas išvengė, tačiau gavo daugiau kaip 28 tūkst. eurų baudą. Tai didžiausia bauda už tokio pobūdžio nusikaltimą Lietuvos teismų praktikoje.
