Aptarimai – tik prasideda
Vilniaus savivaldybė surengė pirmąjį naujojo Bendrojo miesto plano keitimo koncepcijų pristatymą. Jų tikslas, kaip teigta po pristatymo išplatintame pranešime spaudai – „ne tik supažindinti miestiečius su būsimomis permainomis Vilniuje, bet ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti kuriant visiems patrauklų sostinės veidą“.
Rengėjų – „Vilniaus plano“ – teigimu, didžiausias dėmesys ruošiantis keisti Bendrąjį miesto planą skirtas „gyvenimo kokybei gerinti, veikloms reglamentuoti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, sudaryti sąlygas integruotai transporto sistemai bei nustatyti ilgalaikius darnaus miesto plėtros kriterijus ir rodiklius“.
Didžiausi pokyčiai laukia senų sovietinių daugiabučių kvartalų, dešiniojo Neries kranto, Naujosios Vilnios, Grigiškių, Stoties, Naujininkų ir oro uosto teritorijų bei priemiesčių.
„Vilnius jau yra geras, patogus ir sėkmingas ateities miestas, nes yra greitesnis ir atviresnis naujovėms, įvairovei. Tačiau gali būti dar geriau. Dinamiškas Vilnius turi aiškią orientaciją į lyderystę IT technologijų, lazerių industrijos, finansinių paslaugų centrų srityse. Taip pat turi ambiciją tapti patogiu vaikams auginti miestu, gyvenimo kokybės sostine. Augantis miestas susidurs su gyvenimo komforto iššūkiais, todėl apie Bendrojo plano pokyčius reikia pradėti galvoti jau dabar“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Šiuo metu tebegalioja prieš 10 metų parengtas miesto Bendrasis planas, nors jis turėjo galioti tik iki 2015 metų. Naująjį planą tikimasi pabaigti rengti iki šių metų pabaigos.
Kol kas konkrečių sprendinių, kas kuriame rajone ar žemės sklype keisis, dar nėra, nors jau ir išskiriamos miesto dalys, kurių laukia didžiausi pokyčiai: tai senų sovietinių daugiabučių kvartalai, dešinysis Neries krantas, Naujoji Vilnia, Grigiškės, Stoties, Naujininkų ir oro uosto teritorija bei priemiesčiai.
Kompaktiškas miestas
Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė 15min teigė, kad pagrindinis šio Bendrojo plano koncepcijų leitmotyvas yra kompaktiškas miestas, besinaudojantis esama infrastruktūra, išnaudojantis visą mieste turimą socialinę, kultūrinę, sporto infrastruktūrą.
„Yra teritorijos, kur mes tikrai labai norėtume palaikyti gyvenamosios statybos augimą – tai miesto centrinės dalys, konversijai tinkamos teritorijos. Ten, kur yra tinklai, kur visa infrastruktūra, palaikysime mišrios ir taip pat gyvenamosios statybos užmojus. Vienbučių namų statybai irgi turime vieną rajoną, kuris, mums atrodo, yra svarbus, kaip potencialiai išlaikyti miesto urbanistinį balansą, tai yra pietrytinė miesto dalis – Minsko plentas“, – teigė R.Matonienė.
Tiesa, R.Matonienė, kalbėdama apie miesto centrinę dalį, neturi omeny tik Senamiesčio ar Naujamiesčio. Jos teigimu, tai yra visi gyvenamieji rajonai su daugiabučiais, kai kurie net ir gerokai nutolę nuo Centro – tai Pilaitė, Grigiškės, Naujoji Vilnia.
Yra teritorijos, kur mes tikrai palaikysime gyvenamosios statybos augimą – tai miesto centrinės dalys, konversijai tinkamos zonos, – teigė R.Matonienė.
„Šių teritorijų, palyginti su visu miesto plotu, nėra daug. Miestas yra didelis, o urbanizuotos teritorijos yra gana kompaktiškai išdėstytos, mes tą kompaktiškumą norime išsaugoti ir pastiprinti, – kalbėjo R.Matonienė. – Bet vietos plėtrai yra, tai irgi nėra nauja, šitie planai persikėlė iš ankstesnio Bendrojo plano, tiesiog mes įvertinome, kur tai nebuvo realizuota, o galėtų būti.“
Šiuose rajonuose infrastruktūros kurti iš naujo nebereikia, bet būtina pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, sutvarkyti aplinką, galbūt – paleisti greitesnį ir patogesnį viešąjį transportą, pastatyti daugiau darželių ar pan.
Pramonės kaimynystėje nenori
Vis dėlto būsimas Bendrasis planas jau sulaukė kritikos. Savo nuomonę suskubo išsakyti Panerių vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Linas Balsys, kurio teigimu, miesto valdžia Trakų Vokę, garsėjančią Tiškevičių dvaro rūmais, planuoja apsupti taršia pramone.
Kaip teigiama Seimo nario išplatintame pranešime, kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, nes Panerių bendruomenės nesutinka su tuo, kad vienoje iš naujų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos plano koncepcijų numatoma tarp K.Ostrogiškio ir Fabriko gatvių sukurti taršios pramonės Zigmantiškių (Lentvario) zoną. „Gyventojai piktinasi, jog tokiu atveju Trakų Vokės, Daniliškių, Kazbėjų, Naujasodžio, Gurelių ir kaimyninio Lentvario gyventojai atsidurtų sukoncentruotos pramonės viduryje, kuri gali turėti neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai“, – teigiama L.Balsio pranešime.
Kreipimesi siūloma Vilniaus savivaldybei atsisakyti planų šioje teritorijoje plėtoti pramoninę zoną ir prašoma geriau pakeisti teritorijos paskirtį ir leisti šioje vietoje statyti individualius gyvenamuosius namus bei visuomeninius pastatus.
„Gyventojai nesupranta, kodėl parengtoje ir visuomenei svarstyti pateiktoje Bendrojo plano koncepcijoje nėra atsižvelgta į seniūnijos gyventojų teisėtus lūkesčius ir daugkartinius, jau nuo 2007 m., teikiamus prašymus ir siūlymus. Staiga visuomenei svarstyti pristatoma visiškai kitokia Bendrojo plano koncepcija, nei buvo siūloma gyventojų. Tai akivaizdus Orhuso konvencijos, kuri reikalauja įtraukti gyventojus į sprendimų, susijusių su poveikiu aplinkai, priėmimą, pažeidimas. Ir prie ankstesnių valdžių, ir dabar bendruomenės yra ignoruojamos, pažeidžiant Lietuvai privalomą tarptautinę konvenciją“, – piktinasi L.Balsys.
Seimo narys įsitikinęs, kad miestas planuojamas chaotiškai, o vizijas jo plėtrai esą siūlo ne miestiečiai su architektais ir kitais specialistas, o nekilnojamojo turto plėtotojai, pramonės įmonės. „Ši vieta galėtų tapti kultūrinio ir gamtinio turizmo traukos centru, Trakų Vokėje kuriasi jaunos šeimos, o Bendrajame plane numatoma teritoriją apjuosti taršios pramonės zonomis. Tokie pasiūlymai yra nesusipratimas, kilęs iš to, jog nėra tikro dialogo su visuomene“, – pranešime cituojamas L.Balsys.
Planuota dar 1998 metais
Tik Seimo narys nė žodžiu neužsimena apie tai, kad pramoninės teritorijos jo minimoje vietoje buvo suplanuotos jau prieš kelis dešimtmečius (ir 1998 m., ir 2007 m. Bendruosiuose planuose) – tuomet ir gyvenamųjų namų čia jei ir buvo, tai gerokai mažiau. Visi naujakuriai turėjo galimybę susipažinti su tuo metu galiojusiu Bendruoju planu ir įsitikinti, kas gali būti įrengta kaimynystėje.
Pramoninės teritorijos šioje vietoje buvo suplanuotos ir 1998 m., ir 2007 m. Bendruosiuose planuose.
„Lentvario pramoninė zona jau tuomet buvo numatyta, tik ji neišvystyta iki šiol dėl tam tikrų aplinkybių – dėl tinklų nebuvimo, kitų kliūčių, bet tas planas yra senas. Bet mes susitikinėsime atskirai su kiekviena bendruomene, bandysime įsiklausyti į jų siūlymus, lūkesčius ir bandysime rasti priemonių, kaip apsaugoti juos nuo galimų pasekmių, jeigu jos atsirastų dėl Bendrojo plano pasikeitimų“, – tvirtino R.Matonienė.
Kol kas, pasak R.Matonienės, kalbama apie globalią viziją: ar reikia pramonės miestui, ar jai rezervuojamos papildomos teritorijos, nes matomas potencialas kurti darbo vietas, ar pramonės iš viso nebereikia.
Kitas dalykas – bendruomenes gąsdina tai, kad kol kas nėra tikslių reglamentų, kokie reikalavimai bus keliami vienai ar kitai pramonės įmonei teritorijoje šalia jų namų. Kai jie bus patvirtinti, galbūt nebekils gyventojams klausimų, nes bus labai aiškiai apribotos veiklos, galimos zonose arti gyvenamųjų rajonų.
