Vilniaus centrinį paštą turėtų įsigyti „Lords LB Asset Management“ įmonė „Terseta“

Didžiausią kainą už Vilniaus centrinį paštą pasiūlė investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo „Lords LB Baltic Fund IV“ įmonė „Terseta“, 15min patvirtino šaltiniai. Šią informaciją taip pat paskelbė BNS, o naujienų agentūrai tai patvirtino trys nesusiję šaltiniai.

Vilniaus centrinis paštas / Lietuvos pašto nuotr.

Už pastatą įmonė pasiūlė 11,22 mln. eurų, o pradinė pastato kaina siekė daugiau nei 10 mln. eurų.

„Mes nekomentuojame, kol nėra pasibaigusios pirkimo procedūros“, – 15min teigė įmonė.

Fondo valdytojas – Rytis Zaloga.

„Lords LB Asset Management“ fondas „Lords LB Baltic Fund IV“ valdo ir greta esantį prekybos centrą G9, kurį 2017 metais įsigijo iš Švedijos investicijų bendrovės „East Capital“.

15min primena, kad Vilniaus centrinio pašto pastato aukcionas vyko dvi dienas, nuo gruodžio 12 iki 13 dienos vidurdienio.

Vilniaus centrinis paštas

Lietuvos paštas 15min informavo, kad juo domėjosi daugiau nei du potencialūs pirkėjai.

BNS žiniomis, aukcione dalyvauti užsiregistravo keturi dalyviai, iš jų trys – investuotojai iš Lietuvos. Du iš jų BNS patvirtino aukciono nelaimėję.

15min žiniomis, aukcione kaina buvo kelta apie 20 kartų.

Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė anksčiau15min sakė, kad laimėtojas kol kas nebus skelbiamas, nes jis turi pereiti visas patikrinimo procedūras.

Aukcione buvo parduodamas 5,4 tūkst. kv. metrų ploto paslaugų paskirties pastatas su 0,23 hektaro ploto komercinio sklypo Gedimino prospekte nuomos teise. Objektas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

2017-aisiais Lietuvos paštui rinkai pasiūlius šį pastatą, jo vertė dokumentuose buvo nurodoma didesnė – 11 mln. eurų.

Lietuvos paštą Vilniaus centrinio pašto pardavimo klausimais konsultavo konkursą laimėjusi nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Newsec advisers LT“. Ji atliko kompleksinį objekto vertinimą, pateikė rekomendacijas dėl turto likvidumo, kainos, pardavimo būdo, termino, taip pat turto pardavimo organizavimo.

Vilniaus centrinio pašto pastatas yra dviejų epochų – XIX–XX amžių istorizmo-neorenesanso ir XX amžiaus antros pusės modernizmo – kūrinys. 1969 metais, atliekant pastato rekonstrukciją, vieni žymiausių Lietuvos architektų Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę, pritaikytą pašto funkcijoms.

Dieną prieš šį aukcioną, trečiadienį, Lietuvos pašto naujoji valdyba paskelbė, kad centrinių paštų pastatai Kaune ir Klaipėdoje nebus parduodami aukcionuose. Ankstesnė, kuri pasiūlė pastatus parduoti, spalio 31 dieną buvo išvaikyta ministro Jaroslavo Narkevičiaus.

Centrinių paštų pastatai bus konservuojami, nes ten paštas jau kurį laiką neteikia paslaugų.

Neoficialiomis žiniomis, neatsirado nė vieno pirkėjo, susidomėjusio šiais pastatais.