Vienintelis pernai renovuotas namas pagal iniciatyvą JESSICA yra Dvarčionyse, Keramikų gatvėje. Renovaciją prižiūrėjęs UAB „Mano būstas“ renovacijos projektų vadovas Julius Paulauskas pasakojo, kad šis nedidelis, trijų aukštų ir 12 butų namas pagal projektą buvo numatęs sutaupyti apie 61 proc. šilumos energijos.
Sutaupo per 60 proc. šilumos
„Atlikus energetinį sertifikavimą po renovacijos užfiksuota, kad sutaupoma 64 proc. šilumos. Faktinis sutaupymas, kuris nustatomas atliekant matavimus kiekvieną savaitę, šiai dienai vidutiniškai yra 61 proc.“, – sakė J.Paulauskas.
Faktinis sutaupymas, kuris nustatomas atliekant matavimus kiekvieną savaitę, vidutiniškai yra 61 proc., – sakė J.Paulauskas.
Anot J.Paulausko, šilumos energijos suvartojimas sumažėjo daugiau nei perpus tiek dėl tinkamai atliktų renovacijos darbų, tiek dėl to, kad anksčiau šis namas sunaudodavo itin daug šilumos. Rezultatas geras ir todėl, kad patys gyventojai aktyviai domėjosi darbais, stebėjo renovacijos procesą.
Namo renovacija kainavo 421 tūkst. Lt. Tačiau trečdalį sumos, kadangi po renovacijos namui pavyksta sutaupyti daugiau nei 40 proc. šilumos, kompensavo valstybė – 15 proc. iš šalies biudžeto ir 15 proc. iš Klimato kaitos programos. Buvo apšiltintas stogas, pakeista stogo danga, apšiltintos namo sienos, pakeisti laiptinės ir butų langai.
Gyventojai turėtų atgauti apie 120 tūkst. Lt, taip pat lėšas, išleistas techniniams projektui parengti (15 tūkst. Lt) ir techninei priežiūrai (8 tūkst. Lt).
Reguliuoja kiekvienas butas
Butuose pakeista ir šildymo sistema, dabar kiekvienas gyventojas reguliuoja šilumą savo bute pagal savo poreikius, o moka už tiek, kiek šilumos suvartoja. Tad name yra tokių, kurie labai taupo ir gauna itin mažas sąskaitas, bet yra ir tokių, kurie mėgsta gyventi šiltai, tad moka daugiau.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Renovuotas namas Keramikų gatvėje |
Paklaustas, kodėl pernai valstybės parama pasinaudojo vos vienas namas Vilniuje, J.Paulauskas teigė manąs, kad taip buvo dėl nežinios – esą nuo kažko reikėjo pradėti. „Šis projektas buvo gana sunkus, nes niekam nebuvo žinoma, kaip tai padaryti. Dabar darbas jau įregistruotas Registrų centre, todėl galime pasakyti, kad žinome, kaip padaryti viską – nuo gyventojų apsisprendimo iki pridavimo Valstybinei komisijai“, – kalbėjo renovacijos projektų vadovas.
Šiemet vien J.Paulauskas tvirtina turįs bent dešimt tokių projektų, kurie pajudės pavasarį. „Gyventojų noras yra didžiulis. Per susirinkimus dažniausiai iškyla klausimas, kiek renovacija trūks. Užtikrinu gyventojus, kad jei darbai strigs, tai ne dėl manęs, o dėl pačių gyventojų, nes tai jie neretai neapsisprendžia, ko nori, ginčijasi tarpusavyje, nes vieni nori vieno, kiti – kito. Jeigu gyventojai turi noro ir rodo iniciatyvą, per metus galima spėti viską padaryti. Nes dabar jau žinau, kur galima laiko sutaupyti, kur dažniausiai stringama, kur daromos klaidos, kurių galima nebedaryti“, – kalbėjo J.Paulauskas.
Būtina keisti šildymo sistemą
Svarbiausia yra susitvarkyti šildymo sistemą, paskui seka tos konstrukcijos, per kurias išeina daugiausia šilumos, – sakė renovacijos projektų vadovas.
Kokia renovacija geresnė – ar etapais, ar viso namo iš karto, J.Paulauskas nesiryžo pasakyti. Tačiau, jo nuomone, šiltinti sienas, bet nekeisti šildymo sistemos, netikslinga.
„Vieno namo modernizavimas dabar baigiamas, bet kadangi darbai atliekami šiuo metu, šildymo sistemos modernizuoti negalima, nes nesibaigė šildymo sezonas. Pagal sutaupymo grafiką matome, kad name nėra gerai su šildymo sistema, gyventojai ir patys skundžiasi, kad būna tai karšta, tai šalta, sistema išbalansuota, nors namo sienos jau yra apšiltintos. Aš manau, kad svarbiausia yra susitvarkyti šildymo sistemą, paskui seka sienos, stogas, langai – tos konstrukcijos, per kurias išeina daugiausia šilumos“, – sakė renovacijos projektų vadovas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena net apie 70 proc. visų gyventojų. Didžiąją daugumą šių namų (88 proc.) būtina renovuoti.
