Anot Seimo nario Lino Balsio, iš vienos pusės, oro uosto vieta yra labai patogi. Tačiau aplinkiniams gyventojams šis objektas kelia daug problemų, žmonės skundžiasi dėl taršos: tiek triukšmo, tiek aplinkos.
„Metų metais nesprendžiamos triukšmo problemos, žadama, kad nebus didelės plėtros, tačiau žiniasklaidoje pasirodo straipsniai, kad net nėra vykdomi poveikio aplinkai tyrimai. Kodėl nėra jis daromas? Sakoma, kad jo galbūt nereikia, bet reali plėtra vyksta. <...> Oro uosto plėtra vyks ir keleivių srautai augs, todėl turime susirūpinti vilniečiais, kurie gyvena šioje teritorijoje, kad jie nepatirtų žalos ir būtų panaudotos visos įmanomos žalos mažinimo priemonės“, – trečiadienį Seimo aplinkos apsaugos komitete kalbėjo L.Balsys.
R.Masiulis: dabar vykdomi higieniniai pakeitimai
Anot susisiekimo ministro R.Masiulio, Vilniaus oro uosto darbuotojai supranta problemas, su kuriomis susiduria aplinkinių teritorijų gyventojai. Tačiau jis pabrėžė, kad net jei lėktuvai leistųsi išjungę variklius, jie dėl savo dydžio vis tiek skleistų triukšmą.
„Mums, kaip valstybei, svarbu apsispręsti, ar norime, kad būtume pasiekiami oro transportu, ar jau pasiekėme tą piką. Jeigu uždrausime atskristi orlaiviams, jie nuskris į Rygos oro uostą“, – įsitikinęs jis.
Be to, R.Masiulis pabrėžė, kad šiuo metu Vilniuje planuojama tik išvykimo terminalo plėtra – ne viso oro uosto. Dabartiniai pakeitimai esą reikalingi tam, kad būtų galima aptarnauti augančius keleivių srautus.
„Oro uosto plėtra, jeigu ir būtų, tai numatoma tik 2020 metų pabaigoje ir tik tada, kai bus nuspręsta, kur plečiamės Vilniuje, Kaune ar statome iš viso naują oro uostą. Dabar vyksta higieninis pakeitimas, kad oro uostas taptų funkcionalesnis.
Dabar daroma (išvykimo terminalo rekonstrukcija – 15min past.), kad aptarnautume dabartinius srautus. Toje rekonstrukcijoje didžiąją kaštų dalį sudarys technologija, įranga, o ne tas priestatas“, – trečiadienį Seime kalbėjo susisiekimo ministras.
„Kažkada oro uostas buvo projektuotas apie 3 mln. keleivių srautui, o dabar turime arti 5 mln. Jeigu orlaiviai užsipildytų 100 proc., kai atskrenda 70 proc. užkrautumu kaip dabar, tai būtų ir 6 mln. atskrendančių keleivių. Turime užtikrinti saugumą“, – ministrui antrino Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
D.Čiuplys: stengiamės mažinti triukšmą
Vilniaus oro uosto vadovas vykusioje diskusijoje patikino, kad oro uostas stengiasi mažinti triukšmo lygį. Pirmiausia planuojama įrengti keturias stacionarias ir dvi mobilias triukšmo matavimo stoteles.
„Pripažįstame, kad šiuo metu taškų, kurie matuoja triukšmą, yra per mažai. Priemonės bus testuojamos 2019 metais, siekiame turėti triukšmo žemėlapius, kuriuos bus galima stebėti realiu laiku. Manome, kad visuomenė 2020 metų pradžioje jau turės galimybę juos stebėti“, – planais dalijosi D.Čiuplys.
Be to, pasak jo, siekiant sumažinti triukšmą, orlaivių pilotams teko pakeisti kilimo ir tūpimo būdą, taip pat pilotai įpareigoti griežtai laikytis nustatytų maršrutų.
Nuolatinis konfliktas tarp oro uosto ir gyventojų
Seimo narys Simonas Gentvilas iškėlė klausimą dėl rengiamo naujo Vilniaus bendrojo plano, kuris, jo nuomone, gali pagilinti karą tarp Vilniaus oro uosto ir gyventojų. Anot jo, pagal naujuosius pasiūlymus vietoje buvusių sodo bendrijų planuojamos gyvenamųjų namų teritorijos. Seimo nario nuomone, toks reglamentavimas užprogramuoja problemas.
Susisiekimo ministras R.Masiulis pripažino, kad konfliktas su gyventojais dėl oro uosto ir dilema, kaip plėstis, instituciją kamuoja ne pirmus metus.
„Konfliktas dėl teritorijos neturėjimo oro uostui buvo nuolatinis ir, jei ten atsiras dar daugiau gyventojų, tas konfliktas bus labai labai didelis. Iš karto galima pasakyti – oro uostas neturi galimybės kur plėstis, laisvų žemės plotų neturime“, – tikino R.Masiulis.
Susisiekimo ministro teigimu, Vilniaus oro uostas dėl tūpimo ir kilimo tako ilgumo (Vilniaus takas yra 2,5 km, Rygis – 3,2 km, Kauno – 3,2 km ilgio) negali priimti didžiųjų keleivinių lėktuvų. Jeigu būtų nuspręsta prailginti taką, toks žingsnis galėtų sukelti didžiules problemas.
„Norint Vilniuje prailginti taką, kad galėtų skraidyti tarpatlantiniai skrydžiai pilnai apkrauti, buvo paskaičiavimai, kad reikia nugriauti apie 1000 namų, norint tą taką prailginti. Bet kokiu atveju, užduotis – neįmanoma“, – aiškino jis.
Anot R.Masiulio, naujo oro uosto statymo galimybė nėra atmetama. Be to, jis atskleidė, kad, dabartiniais skaičiavimais, jeigu būtų nuspręsta statyti naują oro uostą, jis kainuotų apie 1,3 mlrd. eurų.
Gyventojai neliko patenkinti diskusija
Tačiau Seimo narys Paulius Saudargas nusistebėjo gyventojų skundais.
„Ar oro uostas ateina pas gyventojus ar gyventojai ateina pas oro uostą?“ – klausė jis ir pridūrė, kad perkantieji nekilnojamąjį turtą greta oro uosto žino, šalia ko jie ketina gyventi.
Toks klausimas nepaliko abejingų į Seimą atvykusių bendruomenių atstovų. Šis teiginys pasirodė keistas Vilniaus Naujininkų seniūnui Raimondui Lingiui.
„Naujininkai yra labai senas rajonas ir kai atsirado oro uostas, žmonės ten jau gyveno. Oro uostas auga ir pasakyti, kad gyventojai kalti, nes pasirinko, neteisinga. Ne vienoje Europos valstybėje ribojamas pakilimo ir nusileidimo laikas, taip apsaugomas gyventojų poilsis. Siūlyčiau šią galimybę apsvarstyti“, – dėstė jis.
Salininkų bendruomenės asociacijos pirmininkė Ramutė Nalivaikienė pažymėjo, kad surengtoje diskusijoje kalbėta ne apie žmonių gerovę, o apie ekonominę oro uosto plėtros naudą.
„Atrodo, problema sena, bet tiek brangaus laiko kalbame ne apie priemones taršai mažinti, o apie tai, kaip būtų gerai išskristi ir parskristi. Nesakau, kad nereikia niekur skristi, bet, mielieji, žiūrėkime sveika galva, juk turime planuoti ir tai, kas bus su mūsų vaikais ir su mūsų ateities planais.
Pasakyta, ko jūs čia gyvenate? Taip, teisingai, kažkada oro uostas buvo, gretimoje teritorijoje gyveno 2 tūkst. gyventojų, o šiuo metu turime virš 12 tūkst. ir 2 rinkimų apylinkes. Kodėl žmonės turėtų ten nesikraustyti? Tai yra miesto centras. Be to, daug žmonių atsikraustė po to, kai buvo pasakyta, kad oro uostas bus iškraustytas“, – aiškino ji.
