Prieš mėnesį 15min rašė, kad Vilniaus savivaldybė nusprendė į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti prieš kelerius metus verslininkui ir kolekcininkui Vaclovui Kontrauskui išnuomotas patalpas, kur įrengtas Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus, taip pat kuriasi ir restoranas. Tačiau tokių objektų, kurie buvo išnuomoti lengvatinėmis sąlygomis, Vilniaus savivaldybė turi daug.
Centrinio knygyno privilegijos
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė centrinio knygyno patalpas Gedimino pr. 13 pateikė kaip dar vieną pavyzdį, kai patalpas savivaldybė buvo išnuomojusi už itin mažą kainą.
„Štai vienas iš atvejų, dėl kurio sprendimai dar bus priimami, teiksime šią problemą nagrinėti tarybos Ekonomikos ir finansų komitete. Savivaldybė 2012 metais 10-čiai metų išnuomojo jai priklausantį turtą – 534 kv.m pastatą Gedimino pr. 13 privačiai bendrovei UAB „Centrinis knygynas“, nuomos kainos peržiūrėjimas sutartyje – nenumatytas, o kaina – tik 2,9 euro už kv. m per mėnesį, tai maždaug apie 10 kartų mažiau nei rinkos kaina tokioje Gedimino prospekto vietoje“, – 15min teigė administracijos direktorė, pabrėždama, kad ši kaina būtų per maža net ir nuomojant itin prastos būklės patalpas. O šios, specialistų vertinimu, tikrai nebuvo tokios, kad šioje Gedimino prospekto vietoje nebūtų galima išnuomoti bent už 25 eurus už kv. m.
Pusę knygyno patalpų jau ne vienerius metus leista pernuomoti. Pasak A.Vaitkunskienės, savivaldybės Turto valdymo skyriaus specialistų pateiktuose skaičiavimuose nurodyta „savivaldybė, išnuomojusi 534,27 kv. m patalpas Gedimino pr. 13 rinkos sąlygomis, vidutiniškai per metus galėtų gauti 161,6 tūkst. eurų pajamų“. Tokia suma susidarytų, jeigu patalpos būtų išnuomotos už vidutinę nuomos kainą.
Savivaldybė, išnuomojusi 534,27 kv. m patalpas Gedimino pr. 13 rinkos sąlygomis, vidutiniškai per metus galėtų gauti 161,6 tūkst. eurų pajamų.
Šiuo metu Vilniaus centrinis knygynas moka 18 592,60 eurų per metus. Todėl skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 1 d. (kai keitėsi nuomos sutarties sąlygos) iki 2016 m. spalio 1 d. Vilniaus m. savivaldybė negavo apie 627,9 tūkst. eurų pajamų. „Tikėtina, kad savivaldybė rinkos sąlygomis galėtų gauti tokią nuomos kainą. Pavyzdžiui, UAB „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 m. rugsėjo mėn. Vilniaus senamiestyje ir centre prekybinių patalpų nuomos kainos sudarė nuo 7,2 euro iki 50 eurų per mėnesį už kv.m“, – teigė A.Vaitkunskienė.
Susiję su „Vičiūnais“
Pirmosiomis 2014-ųjų dienomis vz.lt paskelbė, kad Vilniaus Gedimino prospekte įsikūrusį Vilniaus centrinį knygyną valdančią bendrovę Vilniaus savivaldybė pardavė su „Vičiūnų“ grupe susijusiai UAB „Knygų karta“, ši pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Vaga“. Tad dabar knygyne veiklą vysto būtent „Vaga“, o dalį patalpų iš knygyno nuomojasi „Vičiūnų restoranų grupės“ restoranas „La Crepe“.
Tai buvo ne pirmasis knygyną valdžiusios bendrovės aukcionas. 2013 metų rugsėjį 15min rašė, kad metų pradžioje parduotas Vilniaus centrinis knygynas naujų savininkų taip ir nesulaukė.
„Vilniaus savivaldybės Privatizavimo komisija suabejojo pirkėjo patikimumu, nes jis buvo dalyvavęs kituose aukcionuose, bet neįvykdė savo įsipareigojimų. Be to, buvo skundų iš knygyno darbuotojų, kad tas pirkėjas ateidavo ir juos terorizuodavo, neva jie turi trauktis. Todėl nuspręsta, kad, nors aukcione šis pirkėjas pasiūlė geriausią kainą, sutartis su juo nebus pasirašyta, užstatas grąžintas“, – tuomet informavo Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius.
Peržiūri visas sutartis
Kiek miestas iš viso praranda, patalpas nuomodamas kur kas mažesne nei rinkos kaina, A.Vaitkunskienė kol kas atsakyti negali. Jos teigimu, savivaldybės administracija dar nebaigė visų sutarčių įvertinimo.
Į sutarčių pažeidimus savivaldybė reaguos lygiai taip pat, kaip bet kuris savininkas, su kurio nuosavybe elgiamasi netinkamai, – teigė A.Vaitkunskienė.
„Labai atidžiai vertiname visus atvejus, kai patalpos buvo išnuomotos ne švietimo ir kultūros, o kitoms veikloms, kurioms savivaldybė per nuomos sutartis suteikia lengvatas, o jų naudotojai jose vykdo būtent komercinę veiklą arba dalį patalpų subnuomoja komercinėms ar kitoms veikloms, net neinformavę savivaldybės ir negavę leidimo.
Su visais subjektais-nuomininkais savivaldybė bendrauja ir bendraus geranoriškai. Tačiau kartu turime suprasti, kad gautą patalpų nuomos lengvatą reikia grąžinti suteikiant vilniečiams naudingas paslaugų sąlygas, o į sutarčių pažeidimus savivaldybė reaguos lygiai taip pat, kaip bet kuris savininkas, su kurio nuosavybe elgiamasi netinkamai. Tokią pareigą nustato savivaldybės administracijai Vietos savivaldos įstatymas“, – teigė A.Vaitkunskienė.
Pinigai, kuriuos miestas gautų iš nuomos, būtų naudojami, anot savivaldybės administracijos direktorės, vaikų darželių ir mokyklų renovacijai, šaligatvių, daugiabučių kiemų ir įvažiavimų į juos remontui, miesto skoloms grąžinti, investiciniams projektams ir t.t.
„Planuojama, kad miesto biudžetą turėtų papildyti apie 14 mln. eurų lėšų pardavus turtą viešuose aukcionuose ir išnuomojus. Džiugu, kad visų priemonių dėka per 9 šių metų mėnesius Vilniaus biudžetas gavo 4 mln. eurų didesnes pajamas, nei planuota, ir panaudojo jas vaikų darželių ir mokyklų renovacijai finansuoti bei įvažiavimams į daugiabučių namų kiemus tvarkyti“, – kalbėjo A.Vaitkunskienė.
Dovanoms neturi pinigų
Pasak direktorės, su nuomininkais paprastai pavyksta susitarti, tačiau esama ir išskirtinių atvejų, kai miestas yra pasirašęs nuostolingas sutartis. Ir čia vėl iškyla V.Kontrausko pavardė. Miestas, A.Vaitkunskienės teigimu, siūlė Lietuvos kulinarinio paveldo muziejui tartis dėl didesnio nuomos mokesčio, tačiau susitarti nepavyko.
„Kalbant apie šio privataus kolekcininko įsteigto Kulinarinio paveldo muziejaus, kurio įstatuose yra numatyta ir restorano bei baro veikla, idėją, tai jo idėja turėti muziejų-restoraną išties labai šauni, tik nesuprantama, kodėl ji turėtų būti realizuota visų vilniečių sąskaita. Šiuo klausimu savivaldybės taryba jau priėmė sprendimus.
Ar galėtų savivaldybė patenkinti visų privačių kolekcininkų prašymus skirti 349 kv. m patalpas prestižinėje vietoje Senamiestyje po 0,29 euro/kv. m 20-čiai metų? Deja, ne, – sakė A.Vaitkunskienė.
Ar galėtų savivaldybė patenkinti visų privačių kolekcininkų prašymus skirti 349 kv. m patalpas prestižinėje vietoje Senamiestyje po 0,29 euro/kv. m 20-čiai metų su perspektyva pastato kieme ES lėšomis pasistatyti dar 400 kv. m? Deja, ne, nes savivaldybės nekilnojamojo turto fondas labai ribotas, o tokioms iniciatyvoms realizuoti turėtų būti naudojamos privačios idėjos sumanytojo lėšos arba miesto biudžetas turėtų būti pertekęs lėšomis, kad būtų galima daryti tokias dovanas“, – sprendimą, kodėl muziejaus patalpos įtrauktos į privatizuojamųjų sąrašą, argumentavo A.Vaitkunskienė.
Nesibaiminama ir to, kad gali tekti kompensuoti V.Kontrausko patirtas išlaidas patalpų remontui. Savivaldybės specialistų skaičiavimais, per 2,5 metų išlaidos iš esmės paprastam remontui tesiekė 61,8 tūkst. eurų.
Mąsto apie dotacijas
Anot savivaldybės administracijos direktorės, visas turtas, kuris nuomojamas ne savivaldybei tiesiogiai pavaldžioms įstaigoms, o kitų subjektų komercinei veiklai ar vilniečiams tiesiogiai paslaugų neteikiantiems subjektams, turėtų būti nuomojamas rinkos kaina.
„Tačiau vilniečių pripažintoms kultūros ir socialinėms įstaigoms, manau, savivaldybės taryba darys išimtis, įvertindama socialinę tokių įstaigų reikšmę ir galėdama skirti joms ribotas dotacijas. Šiuo atveju pagalba patalpomis yra išeitis, kol kas negalint skirti daugiau tiesioginių dotacijų kultūrai. Tačiau sutartys turėtų būti tokio termino, kaip nustatė savivaldybės taryba – iki 9 metų, kas 3 metus peržiūrint nuomos kainą“, – sakė direktorė.
Ateityje, svarstė A.Vaitkunskienė, Vilnius galbūt perims Europos Sąjungos sostinių praktiką, kai patalpos nuomojamos rinkos kainomis, bet kultūros ir kitos viešosios įstaigos finansuojamos kasmet paskirstant dotacijas iš savivaldybių biudžetų konkurso būdu.
Sutartys turėtų būti tokio termino, kaip nustatė savivaldybės taryba – iki 9 metų, kas 3 metus peržiūrint nuomos kainą, – sakė direktorė.
„Vilniaus savivaldybės administracijos požiūris yra toks pats, kaip ir savivaldybės tarybos, kurios valią ji ir vykdo: savivaldybės valdomas turtas – jos įstaigų, įmonių turtas ir patikėtas naudoti kitoms organizacijoms turtas, turi būti rūpestingai ir atsakingai naudojamas, nes tai – visų vilniečių turtas ir būtent jie visų pirma turi teisę žinoti, kas ir kaip tą turtą naudoja ir būti tikri, kad naudoja jų labui. Savivaldybės tarybos patvirtinta Savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo strategija numato, kad visas turtas turi būti valdomas efektyviai, o tai reiškia, kad turi duoti maksimalią ekonominę ir socialinę grąžą“, – teigė A.Vaitkunskienė.
Vis dėlto kaltinti praeitos kadencijos Vilniaus vadovus, kuriems vadovaujant miestas pasirašė ne vieną nenaudingą savivaldybei sutartį, administracijos direktorė neskuba, sako, kad „daryti apibendrintas išvadas dėl ankstesnių kadencijų vadovybių veiklos“ nėra jos kompetencija. Tačiau konkrečius atvejus ji vertina kaip „tikrai per didelį dosnumą tomis aplinkybėmis, kai savivaldybės biudžetas 2012–2015 metais skendėjo skolose, mokyklos buvo nerenovuotos daugiau nei 15 metų, bankai nebeskolino“.
