Komisija tirs
Vilniaus savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė 15min sakė, kad savivaldybė pagal teisės aktus privalo sudaryti avarijos tyrimo komisiją, kuri nustatys avarijos priežastis, kas kaltininkas, dėl kokių veiksmų ar neveikimo įvyko ta avarija. Taip pat komisija parengs rekomendacijas dėl avarijos likvidavimo būdų.
„Savivaldybė neturi tokių pajėgumų, Vilniuje yra per 7 tūkst. daugiabučių namų. Už pastato techninę priežiūrą yra atsakingas valdytojas – bendrija, administratorius ar jungtinės veiklos sutarties įgaliotas atstovas, tai mes juos raštiškai įpareigosime patikrinti balkonus, ypač atsižvelgti į tokius pastatus, kaip kad įvyko nelaimė, kur yra gelžbetonio atitvaras.
Įpareigosime atlikti neeilines apžiūras, nustačius apžiūros metu, kad yra galimos avarinės būklės požymių, įpareigosime užsakyti ekspertizę. Ekspertas pasakys, ar tai avarinė būklė, nes tik jis gali tai pasakyti ir pateikti rekomendacijas, ką su tuo balkonu reiktų daryti“, – kalbėjo E.Šlajūtė.
Vis dėlto gyventojams patariama ne laukti patikros, o patiems rūpintis savo turtu.
„Žmonės turi suprasti, kad kai atliekamos apžiūros, patalpų savininkai labai dažnai neįsileidžia į butus ir specialistai negali iš vidaus patikrinti tų balkono konstrukcijų. O iš išorės apžiūrėjus šiuo konkrečiu atveju nesimato jokių avarinės būklės požymių. Vakar pati nuvykau apžiūrėti – ten ir aukštai, nieko neįžiūrėsi. Patys savininkai turi suprasti tai“, – teigė savivaldybės atstovė.
Ji paminėjo vieną iš priežasčių, galinčių lemti tokias ar panašias nelaimes daugiabučiuose: „Dauguma gyventojų yra savavališkai įstiklinę balkonus, pagal projektą tai nebuvo numatyta. Išeina šiltnamio efektas, renkasi kondensatas, nėra vėdinami tie balkonai. Pertvara yra gelžbetoninė, ji sveria dvi tonas, pritvirtinta prie dviejų mazgų. Tad kai kaupiasi kondensatas, nesivėdina, prasideda erozija, tos laikančios vietos ir atšoko.“
Piktinasi nepriežiūra
Tačiau Architektų g. 65 name būstą įsigijusi Miglė Kadonova 15min pasakojo, kad šis laimingai pasibaigęs incidentas gali tapti tik pirma nelaime šiame daugiabutyje. Esą tereikia palyginti du šalia stovinčius šešiolikaaukščius ir nesunku pamatyti, kaip labai jie skiriasi.
„Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta aukų. Tačiau buvo padaryta didelė žala ne tik apatinių aukštų gyventojams, bet ir visiems bendrosios dalinės nuosavybės savininkams. Įvykis sukėlė daug diskusijų apie sovietmečiu statytus daugiabučius bei kam klius atsakomybė dėl šio pastato priežiūros, valdymo ir pastato eksploatavimo.
Pripažinkime – namas statytas 1982 m., renovacijos programoje nedalyvavo, paraiškų neteikė. Nors mažai kas atkreipė dėmesį į tai, kad šalia esantis identiškas daugiabutis yra net keleriais metais senesnis, t.y. pastatytas 1980 m., bet žymiai geresnės techninės būklės, o ir bendras namo vaizdas yra visiškai kitoks“, – kalbėjo vilnietė.
Ji pati sako kol kas šiame daugiabutyje negyvenanti, tačiau įsigijusi čia būstą pradėjo domėtis namo bendrijos pirmininko, kuris atlieka ir administratoriaus pareigas, darbu. Esą ataskaitos nepateikiamos, o ir parodyti, kas atlikta, nelabai yra ką.
Liftai seni, laiptinės neremontuotos, langai jose nepakeisti, todėl žiemą švaistoma šiluma.
„Galima pastebėti, kad šio Architektų g. 65 gyvenamo namo tiek techninė būklė, tiek bendras vaizdas yra apgailėtini. (...) Todėl didėja rizika, kad gali nutikti panaši nelaimė, atsižvelgiant į kasmetinius Architektų g. 65 namo statinio priežiūros aktus ir daugiabučio namo, esančio Architektų g. 65, Vilniuje, savininkų bendrijos administracijos veiksmus atlikus 2020-08-06 neeilinę statinio apžiūrą. Ar tinkamai prižiūrimas ir valdomas pastatas galėjo tapti toks apleistas? Atsakymas vienareikšmis, kad ne“, – tikino M.Kadonova.
Buvo imtasi priemonių, bet per vėlai
Rekvizitai.vz.lt nurodomu bendrijos telefono numeriu pirmininkui prisiskambinti nepavyko – telefonas buvo išjungtas.
Tačiau E.Šlajūtė bent jau dėl konkrečiai nukritusio balkono kaltinti bendrijos pirmininko kol kas neketina.
„Vizualiai apžiūrėjus namą jokių defektų nematyti. Patys savininkai turi suvokti ir pranešti, pastebėti, o ne pats valdytojas, nes tikrai nemanau, kad per dieną taip nutiko. Mes matėme savininko atsiųstas nuotraukas, kad ta plokštės viršutinė briauna jau buvo nelygiagreti, buvo vertikalūs supleišėjimai, galėjai įtarti, kad būklė negera. Turėjo iš karto pranešti pirmininkui“, – tikino savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja.
Tačiau bendrijos pirmininkas iš gyventojų žinią apie galimą pavojų gavo tik tą patį penktadienį, kai nelaimė įvyko, jis buvo aptvėręs STOP juosta teritoriją po balkonais, atliko neeilinę apžiūrą, kurios išvadose teigta, kad reikia ekspertizės.
Nukrito penktadienį
Balkonas viename iš Architektų g. daugiabučių nukrito penktadienį, vėlyvą popietę. Policijos departamentas informavo, kad pranešimas apie nelaimę gautas 16 val. 50 min.
Krisdamos nuolaužos sugriovė pirmuosiuose trijuose namo aukštuose esančius balkonus. Tik dėl laimingo atsitiktinumo nė viename balkone ir lauke šalia namo tuo metu nebuvo žmonių, tad niekas nenukentėjo.
Dėl atsiradusių įtrūkimų namo konstrukcijoje buvo evakuoti kelių butų gyventojai.
Šeštadienį kalbėdamas LRT radijo laidoje Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sakė, kad Lazdynuose nukritęs daugiabučio balkonas parodė, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai nėra visiškai saugūs, todėl sostinės savivaldybė ketina atlikti papildomus patikrinimus, kad panašios situacijos nepasikartotų.
