„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vilniaus TV bokštas pagaliau ruošiasi rekonstrukcijai: nori išlaikyti besisukantį restoraną

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) visuomenei dar kartą pristatė Vilniaus televizijos bokšto atnaujinimo projektą. Anot ekspertų, geriausia būtų pilna bokšto rekonstrukcija, kuri atsieitų kiek daugiau nei 15 mln. eurų. Be to, šįkart teigiama, kad ieškoma galimybių išsaugoti besisukantį restoraną, kuriame per valandą galima apžiūrėti visą sostinės panoramą.
Televizijos bokštas
Televizijos bokštas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Telecentras pirmą kartą projektą pristatė 2018-ųjų gegužę. Tačiau aukščiausio šalies statinio rekonstrukcija pretenduoja būti įtraukta į valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašą, todėl projektą reikėjo dar kartą viešinti.

MULTIMEDIJOS PASAKOJIMĄ APIE TELEVIZIJOS BOKŠTĄ SKAITYKITE ČIA: Vilniaus TV bokštas: nematoma matomiausio sostinės pastato pusė

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ atliktoje galimybių studijoje pasiūlytos trys alternatyvos – paprastasis remontas, rekonstrukcija arba veiklos iškėlimas. Skaičiuojama, kad mažiausiai kainuotų remontas – 3,54 mln. eurų, o brangiausiai rekonstrukcija – 15,07 mln. eurų.

„Optimalu būtų pilna rekonstrukcija, jos gyvybingumas per ekonominės naudos ir investicijų koeficientus – geriausias. Investicijų dydis dar nėra maksimalus, bet visa tai yra geriausias sprendimas“, – ketvirtadienį vykusio pristatymo metu kalbėjo „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas.

Studijoje nurodoma, kad rekonstrukcija vyktų 2021–2024 metais, rekonstruoto bokšto veikla būtų pradėta 2024-aisiais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Televizijos bokštas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Televizijos bokštas

Statinys pasenęs, bet saugus

Visuomenėje sklinda kalbos, kad Televizijos bokštas yra nesaugus ir jo negalima eksploatuoti. Maža to, konsultantai irgi pabrėžia, kad esminių pagerinimų reikalauja tiek pagrindinės konstrukcijos, tiek ir vidaus infrastruktūros tinklai. Bokšto priešgaisrinė sistema šiuo metu neatitinka pasikeitusių reikalavimų. Taip pat dabartinė patekimo į pastatą ir evakuacijos sistema neatitinka visų saugumo reikalavimų bei neužtikrina žmonių su specialiaisiais poreikiais saugaus judėjimo.

Tačiau Telecentro vadovas Remigijus Šeris kalbas, kad pastatas yra nesaugus naudoti, kategoriškai neigia. Anot jo, per 40 metų priešgaisriniai ir neįgaliųjų patekimo į statinį reikalavimai yra pasikeitę iš esmės.

„Tuo metu, kai bokštas buvo statomas, mažai kas galvojo apie neįgaliųjų lygiavertį dalyvavimą. Kiek įmanoma, bokštas užtikrina visus reikalavimus, bet su tam tikromis išlygomis. Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti neįgaliųjų evakuaciją, turi būti du lydintys asmenys, tačiau jei bokštas būtų labiau pritaikytas, to nereikėtų. Bet tai nereiškia, kad pastatas nėra saugus ir žmonėms yra pavojus pakliūti į bokštą. Užtikriname saugumą, kitaip negalėtume jo eksploatuoti“, – tikino R.Šeris.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus televizijos bokštą papuošė Lietuvos trispalvė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus televizijos bokštą papuošė Lietuvos trispalvė

Rekonstruos iš savų lėšų

Telecentras planuoja bokštą per kelis etapus rekonstruoti savo lėšomis, nesikreipdamas į Vyriausybę pagalbos.

„Televizijos bokšte yra vystoma veikla, numatoma pakankama grąža iš jos. Paskaičiavome, kad šis projektas atsipirktų ir apsimoka investuoti“, – sakė R.Šeris.

VIDEO: Išskirtiniai vaizdai: aukštalipiai darbavosi ant Vilniaus televizijos bokšto

2018 metais skelbta, kad bendra investicijų suma turėtų siekti 12 mln. eurų, tačiau dabar skelbiama 15 mln. eurų suma. Ekspertų teigimu, kaina kito dėl statybos kainų indekso pokyčių.

„Šiuo metu parengti tik projektiniai pasiūlymai ir turint tik juos, galima kalbėti tik apie preliminarias sąmatas. Bet kokiu atveju, bus ruošiamas techninis darbo projektas, vykdomi konkursai ir tuomet sąmata išaiškės“, – kalbėjo projekto bei architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Televizijos bokštas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Televizijos bokštas

Bokšto rekonstrukcijos projektas pristatytas prieš dvejus metus ir tuomet kalbėta, kad darbai galėtų prasidėti kuo greičiau. Kodėl tuomet viskas užsitęsė? R.Šeris 15min aiškino, jog Telecentras lygiavosi į estus, kurie panaudoję į turizmo skatinimą nutaikytus europinius fondus, 2011–2012 metais rekonstravo saviškį bokštą. Tačiau tuo metu Lietuvos televizijos bokštui dar nebuvo parengtas projektas.

„Parengėme projektą ir bandėme žiūrėti, galbūt iš kitų fondų būtų galima pritraukti lėšų bokšto rekonstrukcijai. Deja, nė vienas dabar esantis europinis fondas nėra orientuotas į turizmo skatinimą, o šis projektas susijęs su naujomis paslaugomis, pramogine veikla, ir tik maža dalis susijusi su technologijomis.

Todėl pakeitėme projekto įgyvendinimo strateginę kryptį ir nusprendėme, kad toliau bus galima padaryti etapais ir savomis lėšomis“, – kalbėjo Telecentro vadovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Televizijos bokštas iš paukščio skrydžio.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Televizijos bokštas iš paukščio skrydžio.

Projektą planuojama įgyvendinti keturiais etapais ir rekonstrukcijos metu neužverti durų visuomenei.

„Gal kokiam pusmečiui ir teks uždaryti, bet tai priklausys nuo institucijų leidimo. Bet bandysime su institucijomis derinti projektą, kad galėtume vykdyti etapais neuždarant, o tik apribojant lankytojų srautą“, – tikino R.Šeris.

Nori išlaikyti besisukantį restoraną

Pagal pirminį planą Televizijos bokšte turėjo nelikti besisukančio restorano, tačiau dabar ieškoma būdų, kaip jį išsaugoti.

„Analizuojame variantą, kaip galima būtų išsaugoti besisukantį restoraną ir manome, kad tai būtų savybė, kuri padidintų trauką. Bandysime išlaikyti šį unikalų įrenginį“, – kalbėjo R.Šeris ir pridūrė, kad estai jo neišlaikė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Restoranas „Paukščių takas“.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Restoranas „Paukščių takas“.

Tiesa, anot R.Šerio, besisukančio restorano konstrukcija nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

„Jam 40 metų. Ir metalas pavargęs, viską reikia konstruoti iš naujo, konstruktyvą ir mechanizmus reikia montuoti iš naujo. Tiesiog susidėvėjo“, – aiškino įstaigos vadovas.

Rekonstrukcijos metu būtų atliktas kapitalinis TV bokšto remontas, įveiklintos nenaudojamos bokšto patalpos. Taip pat atnaujinamas Sausio 13-osios atminimo muziejus, pastato struktūra, priešgaisrinės apsaugos elementai, inžinerinė infrastruktūra, fasadas bei transliavimo įranga.

Anksčiau skelbta, kad aukščiausias Lietuvos pastatas bus labiau pritaikytas poilsio ir laisvalaikio poreikiams, o lankytojams bus pritaikyti trys aukštai.

Apie 2018 metais pristatytą projektą plačiau skaitykite čia: TV bokštą po rekonstrukcijos labiau pritaikys pramogoms ir poilsiui

Anot R.Mikulionio, lyginant su 2018 metais viešintu projektu, besisukančio restorano išsaugojimas – esminis pokytis.

„Buvo tikrai daug pasisakymų (pirmojo viešinimo metu), kad šią funkciją reikia išsaugoti, todėl buvo ieškota, kaip programą pritaikyti išsaugant besisukančią funkciją. Tačiau principiniai dalykai nesikeitė, galvojome, kaip techninius aukštus pritaikyti. Projektas buvo toliau vystomas, gilinamas ir derinamas“, – kalbėjo architektas.

R.Mikulionio teigimu, šiuo metu yra gautas leidimas lauko apžvalgos aikštelės įrengimui.

„Netrukus turėsime galimybę išeiti pasivaikščioti lauke“, – sakė projekto vadovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ventiliacinės patalpos po restoranu „Paukščių takas“.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ventiliacinės patalpos po restoranu „Paukščių takas“.

326,4 metrų aukščio ir daugiau nei 25 tūkst. tonų bendro konstrukcijos svorio bokšto statybos truko šešerius metus. Pirmas betono kubas į bokšto pamatus supiltas 1974 metų gegužę, veikti bokštas pradėjo 1981 metų sausio 31 dieną.

Tai yra aukščiausias pastatas Lietuvoje, tačiau nuo pat veiklos pradžios jame nebuvo atliktas kapitalinis remontas.

Pagal analogišką projektą pastatyti televizijos bokštai Baku ir Taline.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs