Pylimėliuose gyvenantis Nikolajus Archipovas 15min pasakojo, kad penktadienį darbininkus vaikų žaidimų aikštelėje pamatė apie pusę 10 ryto. Jis buvo pirmasis, pastebėjęs nelauktus svečius. Iš pradžių, gyventojas pagalvojo, kad keli vyrai kažką tvarko, todėl priėjo ir pasiteiravo, ką jie ketina daryti. Pastarieji vilniečiui neslėpė ketinimų – jiems liepta išardyti šią aikštelę.
Neturėjo nei leidimų, nei pažymėjimų
„Darbininkai jau, matyt, ne pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, jie mums sakė, kad galbūt padarys kur kitur (aikštelę – red. past.). Paklausiau, ar jie turi leidimą – jų neturėjo, sakė, darbų vykdytojas atveš. Jis atvažiavo, bet leidimo irgi neturėjo, o ir iš kur jis buvo, neaišku ir mums nepasakė“, – pasakojo vyras.
Apie ketinimus išmontuoti aikštelę nebuvo informuoti ne tik gyventojai, bet ir seniūnija. Savivaldybės darbuotoja, su kuria gyventojai penktadienį kalbėjo telefonu, paaiškino, kad esamas sklypo šeimininkas liepė demontuoti aikštelę.
Nikolajus piktinosi tuo, kad gyventojai nebuvo informuoti nei apie ketinimus išardyti aikštelę, nei apie savininkų pasikeitimus.
„Labiausiai mus sujaudino tai, kad kažkas imasi darbų be jokio susitarimo, perspėjimo. Valdžia situacijos visiškai nekontroliuoja. Kieno iniciatyva, kam darė darbus, visai neaišku“, – teigė vyras.
Neapsikentę gyventojai iškvietė policiją, ji darbininkus ir jų darbų vadovą iš aikštelės išprašė.
„Oficialių leidimų jie neturėjo, todėl ką išrinko, tą surinko. O policija juos gražiai išprašė, nes leidimų jie neturėjo, darbo pažymėjimų irgi. Tokie lyg koks Petras ar Darius atvažiuotų ir pradėtų aikštelę griauti. Beje, tik vardais mums ir prisistatė“, – pasakojo vietinis gyventojas Virginijus Švelnia, kurio vaikas kasdien žaidžia aikštelėje.
Gyventojai buvo informuoti, kad sklypas, kuriame įrengta aikštelė, šiemet grąžintas keliems asmenims. Nikolajus tuo stebisi ir sako, kad nieko doro toje vietoje nepastatysi.
„Pats sklypas visiškai nevertingas statybų atžvilgiu, nes per jo vidurį driekiasi dujų trasa, šalia yra aukštos įtampos elektros laidai, kurių apsauginė zona užima beveik visą sklypą. Tai reiškia, kad valdžia kažkam atidavė tą sklypą, o žmogus, nežinodamas, matyt, apsidžiaugė, bet nieko su tuo sklypu daryti negali“, – kalbėjo jis.
Aikštelė – svarbi bendruomenei
Nikojalus pasakojo, kad aikštelė buvo įrengta prieš šešerius metus pačių gyventojų iniciatyva. Ji esą yra vienintelė rajone ir joje gausiai susirenka vaikų.
„Kai būna šilti vakarai, vaikai ateina iš viso rajono. Tai vienintelė aikštelė mūsų rajone, o vaikų daug“, – teigė jis.
Virginijui, kuris augina du vaikus, ši aikštelė yra labai svarbi – ten kasdien žaidžia jo atžalos. Vyras aiškino, kad neprieštarautų, jei ji būtų kitur, kad ir kiek toliau – svarbu, kad būtų.
„Iš principo ta aikštelė reikalinga, nes niekur nėra rajone. Yra keli privatūs daugiabučiai, juose yra aikštelės, bet jos privačios ir, jeigu nueisi į tą kiemą, jie išvaro. Tos teritorijos užtvertos ir svečiai nepageidaujami. O ši vieša ir ten eina viso rajono vaikai“, – 15min aiškino jis.
Savininkas paprašė aikštelę iškelti
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vadovas Gintautas Runovičius 15min atsiųstame atsakyme teigė, kad vaikų žaidimo aikštelė prie sostinės Počobuto – M.Rėmerio gatvių sankryžos buvo įrengta prieš šešerius metus.
Tai padaryta atsižvelgus į vietos bendruomenės prašymą. Tuomet tai buvo bendro naudojimo teritorija, o atkuriant nuosavybės teises buvo suformuotas žemės sklypas. Dabar naujasis savininkas prašo tą aikštelę iškelti.
„Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius gavo sklypo savininko prašymą iškelti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype esančią vaikų žaidimo aikštelę. Vaikų žaidimo aikštelę planuojama išmontuoti artimiausiu metu“, – teigiama komentare.
Atkūrė nuosavybę buvusiame kaime
Gyventojui buvo grąžinta nuosavybės teisė į žemę buvusio Vismaliukų rėžinio kaimo teritorijoje. Savivaldybė informavo, kad sklypai projektuojami atsižvelgiant į buvusio rėžinio kaimo kartografuotas aplinkines ribas, vietose, kurios yra neužimtos žemės sklypais, gyvenamaisiais namais, keliais ir privažiavimais.
Pasak G.Runovičiaus, vaikų žaidimo aikšteles prižiūrinčiai bendrovei „Economus“ leidimas išmontuoti aikštelę buvo išduotas spalio 4 dieną.
„Suformuotas žemės sklypas yra kitos paskirties nenustatant naudojimo būdo. Kai žemės savininkai jame norės vykdyti veiklą, turės kreiptis dėl naudojimo būdo nustatymo, kuris yra nustatomas pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus arba Bendrąjį planą“, – aiškino savivaldybės valdininkas.
Jis tikino, kad šiuo metu intensyviai ieškoma aplink esančio valstybinės žemės sklypo, kuriame galima būtų įrengti aikštelę.
G.Runovičius aiškino, kad vaikų žaidimo aikštelės įrengimas prieš šešerius metus Vilniaus miestui kainavo daugiau kaip 8 tūkst. eurų, aikštelės priežiūra (2012–2018 m.) kainavo apie 2 tūkst. eurų, o demontavimas ir priežiūra – apie 1 tūkst. eurų.
Žemės grąžinimas įsibėgėjo
Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad nuo šių metų balandžio iki spalio mėnesio Vilniaus miesto savivaldybė suformavo 47 neatlygintinai nuosavybėn perduodamus naujus žemės sklypus individualiai statybai, kai prieš metus per tą patį laikotarpį jų buvo suformuota tik 5.
Per minėtą pusmetį buvo suprojektuota 20 natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų 5,2772 ha plote, o prieš metus tuo pačiu laiku – tik 11 natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų 3,3602 ha plote.
Vilniaus miesto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) skyrius priėmė 501 sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams Vilniaus mieste. Prieš metus analogišku metu buvo priimti tik 322 sprendimai.
Iki rugsėjo 28 d. Vilniaus mieste 6,4 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą. Kol kas Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos į 2,95 tūkst. ha žemę, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į 56,3 proc. piliečių prašymuose nurodytą plotą. Tad sostinėje dar daugiau kaip 3 508 piliečių laukia nuosavybės teisių atkūrimo į 2 285 ha.
