Apie aukciono pabaigą „Vilniaus vandenys“ paskelbė dar vasaros pradžioje, tačiau aukciono laimėtojo pasirinkta neatskleisti iki LR Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos gautų teigiamų išvadų ir pasirašytos preliminarios sutarties pasirašymo, teigiama pranešime spaudai.
Nors bendrovei „Vilniaus vandenys“ priklausančius pastatus nepriklausomas turto vertintojas įvertino 1.47 mln. Eur kaina, gegužės pabaigoje vykusiame aukcione šie pastatai parduoti už daugiau nei du kartus didesnę sumą – net 3,55 mln. eurų. Juos įsigijo viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Vilniaus mieste – „Homa“.
Pasak „Homa“ vykdomosios direktorės Jurgitos Kveselaitės, pastatai sudomino išskirtine lokacija: objektas yra pačiame miesto centre, šalia gyventojų mėgstamos laisvalaikio vietos – Bernardinų sodo. Tokia lokacija NT vystytoją ne tik įpareigoja, bet ir atveria galimybes bei erdvę kūrybiškumui. Ši vieta neabejotinai turėtų būti atsakingai išnaudota.
Nebenaudojamus pastatus „Vilniaus vandenys“ nusprendė parduoti, siekiant maksimaliai efektyvinti įmonės turto valdymą ir disponuoti tik įmonės tiesioginiai veiklai reikalingu turtu.
Aukcionui pasibaigus gerokai sėkmingiau nei tikėtasi, iš parduoto nekilnojamojo turto gautas lėšas ir sutaupytus parduotų pastatų eksploatavimo kaštus „Vilniaus vandenys“ ketina skirti strateginei prioritetinei sričiai – spartesnei žaliosios energetikos plėtrai bei „žaliųjų projektų“ Vilniaus mieste vystymui. Tam žadama skirti 3 356 000 Eur. sumą, teigiama pranešime.
„Galiu užtikrinti, jog šis sėkmingai pasibaigęs aukcionas ir iš jo gautos lėšos svariai prisidės prie „Vilniaus vandenų“ tikslo vykdyti atsakingą veiklą, iki 2030-ųjų metų pasiekti 0-ilinį perkamos elektros energijos kiekį technologinėje veikloje, sumažinti iškastinio kuro panaudojimą ir CO2 emisijos išmetimą į aplinką. Esame apskaičiavę, jog saulės elektrinių ir generatoriaus eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriamą emisiją mums turėtų pavykti sumažinti iki 43 000 tonų, o tai yra maždaug tiek, kiek per metus iškvepia trečdalis Vilniaus miesto gyventojų“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Tarp „Vilniaus vandenų“ numatytų įgyvendinti spartesnės žaliosios energetikos plėtros projektų – įsirengti saulės fotovoltines elektrines ant dalies eksploatuojamų pastatų stogų ir ant žemės, taip pat žadami dalį gautų pinigų skirti lauko gertuvių tinklo plėtimui bei vidaus geriamojo vandens fontanėlių įrengimui.
Didžiausią sumą, 1 mln. Eur. „Vilniaus vandenys“ ketina skirti planuojamam „Riebalų įterpimo mazgo“ įrengimui, kurio tikslas – padidinti pagaminamų biodujų kiekį, panaudojant riebalų gaudyklių atliekas.
Planuojama, teigiama pranešime spaudai, jog bendros „Vilniaus vandenų“ investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
Pardavus dalį pastatų esančių Bernardinų sode, įmonė čia ir toliau vykdys vandens išgavimo bei tiekimo veiklą. Čia ir toliau veiks vandens tiekimo stotis, vandens rezervuaras ir vandens tyrimų laboratorija, kurių pagalba vanduo centrinei Vilniaus miesto daliai ir toliau bus tiekiamas iš vandenvietėje esančių artezinių gręžinių.
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 36 vandenvietes, 280 gręžinių, 153 vandentiekio siurblines, 20 vandens gerinimo (ruošimo) įrenginių ir daugiau nei 1700 km. vandentiekio vamzdynų tinklą. „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens.
