Per savaitę „Vilniaus vandenys“ fiksuoja vidutiniškai po du atvejus, kai kasant gruntą pažeidžiami tinklai. Dažniausiai taip nutinka, kai bandydami greitinti procesą, taupydami laiką, resursus statytojai nesikreipia į bendrovės atstovus dėl darbų suderinimo, nesilaiko darbų saugos ar projektinių reikalavimų. Pasitaiko atvejų, kai bendrovės specialistai fiksuoja ir piktybišką statybininkų elgesį.
Nors šiais metais daugiausiai dėl karantino pasyviau vykdytų statybos darbų tokių incidentų fiksuota keliomis dešimtimis mažiau nei pernai, tačiau trečiųjų šalių įtaka išlieka viena dažniausių vandentiekio ir nuotekų tinklų avarijų priežasčių. Tokios avarijos sudaro maždaug penktadalį visų vandentiekio ir nuotekų tinklų avarijų, fiksuojamų Vilniaus mieste.
„Likviduoti tokių avarijų mūsų specialistai skuba kiekvieną savaitę, tenka pasitelkti ir papildomą įrangą, ir papildomas pajėgas, nutraukti kitus suplanuotus darbus. Vis tik didžiausia žala padaroma patiems vartotojams. Karantino laikotarpiu nenutrūkstantis vandens tiekimas tampa gyvybiškai svarbiu. Nutrūkus jam, kad ir trumpam, sutrinka gydymo, slaugos įstaigų darbas, papildomą įtampą tai sukelia ir kiekvienam iš mūsų, nes sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Todėl, pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, šiuo įtemptu laikotarpiu bendrovė papildomai kreipiasi į nekilnojamojo turto vystytojus, rangovus, verslo įmones prašydama solidarumo ir didesnės atsakomybės, vykdant žemės kasimo, statybos darbus ir taip užtikrinant vilniečių gerbūvį.
Neatsargūs kasimo darbai dažniausiai vyksta ten, kur vykdoma daugiausiai statybų: vis labiau atgyjančiame sostinės Naujamiesčio rajone ir kitose centrinėse Vilniaus miesto dalyse, taip pat – sparčiai vystomuose naujuose gyvenamuosiuose rajonuose, priemiesčiuose.
Bendrovė paskaičiavo, kad vienos avarijos metu šiais metais vidutiniškai be vandens buvo palikta 15 „Vilniaus vandenų“ klientų, pernai – 26, tarp kurių ne tik namų ir butų gyventojai, bet ir verslo ar viešosios įstaigos, tokios kaip kavinės, kirpyklos, biurai, mokyklos, darželiai ir kitos. Kol vykdomi tinklo atstatymo darbai, vartotojai be vandens vidutiniškai lieka beveik 4 valandas. Neretai nepatogumus pajunta ir vairuotojai – pasitaiko, kad dėl pažeisto tinklo tenka uždaryti eismą, susidaro spūstys miesto gatvėse.
„Vilniaus vandenys“ savo ruožtu imasi visų įmanomų veiksmų, kad tokios avarijos nekiltų, o jei kyla, pažeidėjai būtų išaiškinti ir įpareigoti prisiimti atsakomybę. Be suderinimų kasinėjimus vykdę ir požeminius vandentiekio ar nuotekų tinklus pažeidę statytojai yra įpareigojami atlyginti bendrovės patirtas avarijos likvidavimo išlaidas, padarytą žalą aplinkai ir atstatyti pažeistą infrastruktūrą. Atlygintina žala paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
