Šiemet gegužės 11 dieną „Šeškinės“ sodininkų bendrijoje susirinkę nariai nubalsavo už bendrijos miesto vidury naikinimą. Tačiau dalis gyventojų sukilo teigdami, kad toks sprendimas suklastotas, jame tėra mažoji dalis parašų ir jie apskritai į balsavimą buvo neįtraukti. Jie pirmininką A.Vrubliauską ir bendriją padavė į teismą.
15min apsilankė „karo“ zonoje Kolektyvo gatvėje, čia argumentams panaudojama viskas: bendrijoje pristatyta daugiabučių namų, kurie pažeidžia įstatymą, kertami medžiai, kurie, vienos pusės teigimu, yra saugotini, kitos – nesaugotini, kliūva tvoros ar keliai. Gyventojai kaltina pirmininką leidus nelegalias statybas, o pirmininkas sako pats su tuo kovojantis, nededąs parašų, bet negalįs nieko padaryti.
Gyventojai įtaria, kad A.Vrubliauskas gali pasipelnyti iš bendrijos panaikinimo – šis atsako, kad jokios naudos nėra, jis pavargęs vienas viskuo rūpintis: nariai įnašų nemoka, ir prasmės sodininkų bendrijai čia nebėra. Norintieji gali įsisteigti gyvenamųjų namų bendriją.
Iš tiesų – šioje vietoje niekas nebeprimena sodininkų bendrijos, tik gatvelės siauros liko ir teritorija aptverta tvora. Aplink – vien gyvenamieji namai, kai kurie iš jų akivaizdžiai nėra tik vienbučiai ar dvibučiai.
Institucijų pozicija sutampa su pirmininko argumentais. Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis vertina, kad SB mieste turėtų nunykti, mat ten žmonės gyvena nuolat, o statybą riboja bendrasis planas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) tikina, kad nuo pirmininko statybos nepriklauso.
Nori išsaugoti bendriją
A.Klivečka ir dar 5 gyventojai, pasikvietę į svečius 15min, baksnoja pirštais į pirmininką.
„Kur esmė buvo, kad staiga, maždaug pernai lapkričio pabaigoje, mes sužinome, kad SB „Šeškinė“ pirmininkas ruošiasi naikinti bendriją. Kokiu pagrindu, kas blogai? Jis pradėjo aiškinti, kad niekas nemoka įnašų, neišsilaiko ir panašiai. Labai ramiai mes pas jį nuėjome, pasakėme, Adolfai, nenaikinkit bendrijos, kadangi panaikinus bendriją viskas pereina miesto žinion, jurisdikcijai. Ir tada įsivaizduokite, bet kokiame plotelyje galės visi statytis, ką tik nori. Va matot, prie pat gatvės, jau dabar triaukštis stovi“, – pasitiko 15min A.Klivečka.
Dar keli gyventojai tikina, kad jie mokėję įnašus į bendriją, tačiau jokios atskaitomybės nebuvo, tai niekur nebuvo fiksuojama – ne visiems leista balsuoti.
„SB nariai buvo išbraukti nieko nežinodami, toliau mokėdami mokesčius. Tai irgi įrodymas“, – kalba gyventoja Anželika Karpovič.
A.Klivečka patikina, kad mokesčius mokėję gyventojai susirinko pas A.Vrubliauską, tačiau su keiksmais buvo išvaryti lauk.
„Tu ne bendrijos narys, eik lauk. Viena moteriškė sako – palaukit, aš jums 16 metų mokesčius mokėjau. Andrius čia toks yra fainas kaimynukas, jis irgi mokesčius mokėdavo po 30 eurų. Niekas tų popierių neimdavo, bet kiekvienas paliudys, kad mokėjom. Ir staiga paskutiniame susirinkime, kur jis naikina bendriją, visi, kurie mokėjo mokesčius, neįtraukti“, – pyksta A.Klivečka.
Advokatas Mindaugas Kiškis čia ir gyvena, ir atstovauja gyventojams teisme.
„Pirmininkas buvo paskutinį kartą savų bičiulių išrinktas 2014 metais ir, nors pagal įstatymus įgaliojimai gali trukti maksimaliai dvejus metus, bet šiandien jau yra 2019 m. pabaiga, per tą laiką žmogus niekam neatskaitingas, susirinkimų nešaukia, niekam jokios informacijos neduoda. Registrų centre įsiregistravęs kaip pirmininkas ir gali ką nori daryti“, – dėsto M.Kiškis.
Jis papildo, kad šis susirinkimas buvo surengtas tik dėl kilusio bruzdėjimo, nors iki tol 5 metus nebūta nei susirinkimų, nei Registrų centrui teiktos ataskaitos.
„Atėjome į susirinkimą ir sužinome, kad iš 288 narių liko tik 56 nariai visoje bendrijoje. Kiti tiesiog dingo“, – sako M.Kiškis. Jis patikina pats nuo 2004-ųjų dalyvaudavęs susirinkimuose, mokėjęs pinigus, tačiau kažkodėl nebėra bendrijos narys – pagal įstatymą narius pašalinti gali tik visuotinis narių susirinkimas ir tam turi egzistuoti priežastis.
Kaimynai teisme bando įrodyti, kad susirinkimas buvęs fiktyvus. Jie įsitikinę, kad bent 50–60 gyventojų nenori bendrijos naikinti, daliai šis klausimas – apskritai nė motais, vyresni žmonės bijo konfliktų.
Pila kaltinimus
15min pasikvietę gyventojai įsitikinę, kad su pirmininko žinia SB „Šeškinė“ jau vyksta nelegalios statybos, o bendrijos likvidavimu siekiama jas įteisinti ar gauti finansinės naudos.
„Panaikini bendriją, viskas pereina miesto valdžion, pasikeičia žemės statusas ir daugiabučiai tampa legalūs“, – vertina A.Klivečka.
Bendrijoje jau dabar daugybė precedentų, kai vietoj sodų namelių iškilo net ne vienbučiai ir ne dvibučiai gyvenamieji namai, bet turintys ir 12 butų.
M.Kiškis papildo, kad bendrijoje jau dabar daugybė precedentų, kai vietoj sodų namelių iškilo net ne vienbučiai ir ne dvibučiai gyvenamieji namai, bet turintys ir 12 butų.
„Kol yra SB, visi dokumentai turi būti derinami su bendrijos pirmininku, su valdyba. Tačiau daugiabučių pristatyti pilni sodai“, – sako M.Kiškis.
Gyventojas Viktoras rusų kalba replikuoja, kad „viską buvo galima susitvarkyti už butelį degtinės“. Gyventojai mini atvejus, kai bendrijoje degdavo nameliai.
Einame į ekskursiją po sodų bendriją.
„Čia stovi 10 butų namas, štai ten stovi 12 butų namas. Sodininkų bendrijos teritorijoje. Ir tai viskas yra su pirmininko žinia ir leidimu“, – aprodo A.Klivečka ir rodo į įrengtą domofoną. Pasak jo, dokumentuose pastatas – vienbutis.
Einame toliau.
„Štai yra dešimtbutis. Pastatytas kaip dvibutis pastatas. Kiekvienas po vieną kambarį, su tualetu, su viskuo. Ir žmones realiai čia klaidina, jie įsivaizduoja, kad perka butą, kuris juridiškai sutvarkytas, bet pagal dokumentus jie realiai perka kažkokią dalį, vieną penktadalį kotedžo“, – vienas per kitą kalba gyventojai.
Prieiname prie apleistos vietos, apaugusios brūzgynais.
„Po susirinkimo prie manęs priėjo du tokie gerai pakalę ir sako, kad viskas čia daroma dėl šitų 7 sklypų, kad sutarta savivaldybėje keisti žemės paskirtį. Įsivaizduokit, čia virš 40 arų, sudėjus tuos 7 sklypus, pakeitus žemės paskirtį į komercinę, ką tu gali pastatyt? Ką nori gali pastatyt. Kokia yra 40 arų komercinės paskirties sklypo kaina Vilniuje?“ – kalba A.Klivečka.
Tuomet pasiekiame keturių kotedžų statybą.
„Čia paskutinis sklypas, kur iš viso pažeisti visi įstatymai. Keturi namai ant vieno sklypo su pirmininko leidimu. Mes konsultavomės su architektu, čia taip negali būti, architektai nesupranta, kaip galima gauti leidimą“, – kalba gyventojas Viktoras.
Gyventojai rodo į išretėjusią miško vietą.
„Čia iškirstas, apretintas miškas, kuris nubrėžtas pas merą Remigijų Šimašių kaip žalioji zona. Ir ne tik žalioji zona, čia yra saugoma teritorija“, – pradeda A.Klivečka, o tęsia M.Kiškis.
Dar gyventojai rodo į baigiamą statyti kiemą ir juosiamą tvorą.
„Čia turi būti pravažiavimas gaisrinei, bendro naudojimo kelias. Baigs statyt, nebebus kaip gaisrinei pravažiuoti“, – pyksta A.Klivečka.
Gyventojai įsitikinę, kad panaikinus SB statusą, visos tokios statybos bus lengvai įteisintos.
„Be pirmininko parašo nė vienas projektas negautų pagreičio. Mūsų A.Vrubliauskas beveik visuose statybos atvejuose dalyvavo“, – tikina A.Karpovič.
O kam gyventojams reikalinga bendrija?
Gyventojų pasiteiravome, kodėl jie taip nori išsaugoti bendrijos statusą.
„Tai privatumas“, – sako A.Klivečka.
„Tiesiog Perkūnkiemio nenorime. Antras dalykas, norime, kad čia būtų bent minimaliai tvarkomi dalykai. Dabar yra savivalė, ir medžiai pjaunami, ir šiukšlės pilamos kur papuola, ir niekas nieko netvarko, neprižiūri. Bendrija priaugo iki bendruomenės“, – sako M.Kiškis.
A.Vrubliauskas kerta atgal: tegul steigia savo bendriją
Bendrijos pirmininkas A.Vrubliauskas pasipiktino jam mestais kaltinimais – jis tuos pačius kaltinimus meta ir gyventojams, esą jų pačių namai nėra jokie sodo nameliai, aiškina, kad jo kaltintojai patys užsiima statybų verslu – perka sklypus, pastato naujus dvibučius ir parduoda.
„Ten įspūdinga suma, dėl to jie čia gainiojasi. (…) Pardavė tą namą, įsigijo per keliuką kitą sklypą, ir vėl ant vieno sklypo pastatė jau 2 namus. Tai va vien tik Karpovičiai pastatė 4 namus. Ir šitam skersgatvyje, kur A.Klivečka gyvena, pas juos yra 6 ar 7 dvibučiai. Ir dar tokių statomų namų yra gal apie 20. Ir visi čia dabar nori, nė vienas sau nestato, perka, stato dvibučius ir parduoda. O pinigai dideli, patys užveisė šitą verslą, paskui patys puola, o kai pasibarėm, tai blogiausias – pirmininkas“, – pyksta A.Vrubliauskas.
Pirmininkas tikina, kad bendrijoje narių likę nedaug – kiti net mokesčių nemokėję.
„Pats A.Klivečka namus nusipirkęs, niekada mokesčio nemokėjęs, ir visada sakydavo, kad jis ne bendrijos narys, o gyvenamųjų namų šeimininkas, ne sodininkas, ir nemokės. Taip tęsėsi ir nieko aš nereikalavau, čia nelabai ir išsireikalausi. Aš čia daugiausia dirbdavau tą darbą, o mokesčius mokėdavo visi pensininkai, kurie papuola į Šiaurinę gatvę. Tvarkydavome kelius ir viską. Na ir galų gale visiems trūko kantrybė – na, kiek mes galime mokėti pinigus, kai jie nieko nemoka, nieko nedaro. Uždarom bendriją, naikinam“, – kalba A.Vrubliauskas.
Jis taikliai įvardija visas „sukilusių“ gyventojų pavardes.
Anot jo, nepatenkintiems gyventojams niekas netrukdo kurti atskiros bendrijos. Pasak jo, gyvenamųjų namų bendrija netgi būtų gerokai palankesnė, kadangi būtų galima naudotis ES lėšomis infrastruktūrai tvarkyti.
„Mes ir pasakėm jiems – mes naikinam, o jūs kurkit gyvenamųjų namų bendriją, kuri duos daugiau naudos. Pagal 2003 metų detalųjį planą buvo pakeista paskirtis – gyvenamųjų namų. Tokių sodininkų kaip ir iš viso nebėra. Čia vien gyvenamieji namai, o sodininkai – apie 50 žmonių, kurie papuola į nukeliamą Šiaurinės gatvės apsaugos zoną“, – įsitikinęs pirmininkas ir atrėžia, kad bendrijos įstatuose nurodyta, kad sodininkais laikomi tie, kurie augina ar pardavinėja daržoves, o besipiktinantieji net sodų neturi.
15min pasiteiravo, kodėl pirmininkas nenori gyventojams perleisti esamos SB.
„Atiduot? Kodėl jiems atiduot, o tai kas jie tokie? Sutinku, jei jie būtų gyvenę, viską darę, dalyvavę veikloje, mokėję mokesčius, tvarkę. Dabar jie nieko nedarė, ir visą laiką krūtinę atstatę ėjo ir sakė, kad jie yra gyvenamųjų namų šeimininkai ir viskas“, – šneka A.Vrubliauskas.
Atmeta kaltinimus dėl statybų: kovoju pats
A.Vrubliauskas patikina, kad jokių statybų jis paveikti negalėjęs – nedėjęs jokių parašų. Anot jo, statyboms pakanka savivaldybės leidimų.
„Ką padarė savivaldybės, aišku, yra padarytas šnipštas. Jie leido ant 6 arų statyti dvibučius. Tai dabar, jeigu jūs pasižiūrėsite, visur dvibučiai, dvibučiai ir dvibučiai. Ir ne tik, dar įsigudrino, kad iš vienbučio išėjo 10 butų, kuriuos nuomoja. Ir niekas nepadėjo. Rašėm ir savivaldybei, ko tik mes nedarėm, viskas nuliui. Dieve, aš išvis nedaviau niekam, nieko nepasirašiau, net ir tokios kalbos nėra. Aš čia sraigtelis, ateina savivaldybės patvirtinti dokumentai, ir viskas. Va dabar ant 6 arų gavo leidimą, ateina komunikacijų pasijungti. Ne nuo bendrijos tai priklauso“, – sako A.Vrubliauskas.
Išties, žiniasklaidoje yra prieš kelerius metus rengtų publikacijų, kur A.Vrubliauskas cituojamas kaip prieš nelegalias statybas SB kovojantis asmuo.
„Nereikia jokio mano laidavimo. Jei nusiperka 9 arus, paima, padalina į du sklypus ir viskas, įstatymas leidžia tą daryt. Jei yra 4 arai, gali statyt namą“, – sako A.Vrubliauskas.
Jis pats piktinasi, kad gyventojai jį spaudžia ir reikalauja neįmanomų dalykų.
„Man dar vienas mandras buvo pradėjęs sakyt, kad tu pasirašyk šitokią sutartį, kad čia būtų galima mūsų gabaliuką atjungti ir padaryti, kad išvažiavimas būtų į Geležinio Vilko gatvę ir viskas. Aš jiems tiesiai šviesiai ir sakau – nieko nesirašysiu, niekas į greituminę gatvę atskiro išvažiavimo jums neduos. Ką jūs čia planuojat, galit mąstyt, svajot, čia jūsų reikalas – kreipkitės į savivaldybę“, – sako A.Vrubliauskas.
A.Vrubliausko neįtikina ir argumentai, kad panaikinus SB vieta virs Perkūnkiemiu.
„Detalusis planas 2003 m. padarytas, du aukštai ir mansarda, iki 11 metrų aukštis ir viskas. Aš nežinau, ką jis sapnuoja ar nemiega“, – sako pirmininkas.
Jis tikina, kad pavargęs – jo paties alga bendrijoje popieriuje yra 300 eurų, dar 90 eurų skiriama buhalterei, tačiau vis tiek jis padaręs „visas komunikacijas, kelius“. Dabar, anot jo, ir daryti nebelikę ko.
„Jie ateina 8–9 vakare pas mane, kai temsta, ir sako rašyk atsistatydinimo pareiškimą, mes turim pirmininką. Aš jiems sakau, ponai, ar nors kiek truputį protaujate. Ką reiškia turime – pirmininkas yra renkamas, turi būti bendrijos narys“, – atsidūsta A.Vrubliauskas.
Jis patikina, kad ir kaltinimai dėl medžių kirtimo iš piršto laužti.
„Būtų pas mane atėję, būčiau paaiškinęs – komunikacijos eina. Jie rašo – vertingi. Tai jūs galit pasidomėti, kada buvo vertingas medis alksnis ir žilvičiai. Jie atranda kokį plyšį, nufotografuoja, neša. Na, čia vaikų žaidimas“, – sako A.Vrubliauskas.
Jis tikina, kad senieji sodininkai šios bendrijos nebenori, ir bylinėjimasis jo negąsdina.
„Mes padavėm, jie apskundė į teismą, dabar tegul teismas sprendžia. Man tai vienodai rodo, tegu jie rašo, popierius viską iškentės. Bet gal jiems smegenėlės atvėstų ir jie galėtų elgtis kaip protingiausia, ir ne žmones pykdytų ar juokintų – reikia kurti gyvenamųjų namų bendriją, kuri gautų europinius pinigus, ir viskas“, – sako A.Vrubliauskas.
M.Pakalnis irgi siūlytų kurti gyvenamųjų namų bendriją
Vilniaus vyriausiasis architektas M.Pakalnis patikina, kad sodininkų bendrijos nebetarnauja tam tikslui, kuriam buvo įsteigtos – niekas jose nebeaugina pomidorų ar agurkų.
„Mes pasidarėme tyrimus, kad daugeliu atveju, apie 70 proc. namų yra gyvenamieji. Šeškinės sodų bendrijoje, regis, yra ir daugiau nei 70 proc., kur nuolat gyvena žmonės. Tai ten negali jų laikyti sodų bendrijomis. Jų nunykimas ir virtimas gyvenamaisiais kvartalais būtų normalu“, – sako M.Pakalnis.
Problema, anot jo, būtų infrastruktūra.
„Individualių kvartalų gyventojai, neturėtų tikėtis, kad savivaldybė atvažiuos iškart, kai tik jie panaikins bendriją, su ekskavatoriais ir volais, ir nuties jiems gražų asfaltą ir pastatys blizgančius šviestuvus. Individualių kvartalų gyventojai turi programą 50:50, kur valstybė prisideda ir, manau, čia turėtų veikti tas pats modelis. Ir dar trūksta žemės – jie turėtų patys savo sąskaita išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai privažiavimai, ir paaukoti po metrą du sklypo, kad būtų galima normaliai gatves įrengti“, – M.Pakalnis paaiškina, kas būtų nelikus SB.
Pasak jo, aukštuminė statyba toje vietoje neleistina.
„Yra bendro plano nuostatos, kad ten yra gyvenamoji zona. Tai mažo užstatymo intensyvumo teritorija, iki 3 aukštų, iki 12 m aukščio, ir intensyvumas 0,4. Tai reiškia, kad 10 arų sklype galima pastatyti maksimaliai 400 kvadratinių metrų. Ir minimalus sklypo dydis naujai statybai – 400 kvadratinių metrų. Maksimalus būstų skaičius pastate – du“, – kalba M.Pakalnis ir patikina, kad gyventojai neturėtų baimintis.
Jis pripažįsta, kad anksčiau buvo „laukinio kapitalizmo era“, kai dvibučiai namai virsdavo daugiabučiais.
„Dabar mes ją sutvarkėme su naujuoju bendruoju planu“, – tikina M.Pakalnis.
Ką galima statyti sodininkų bendrijoje?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) paaiškina, kad statyba SB reglamentuota sodininkų bendrijų įstatyme: galimi vienbučiai gyvenamieji namai ir jo priklausiniai, arba vienas sodo namas, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų. Didžiausias pastato aukštis – 8,5 metro, o priklausinio – 5 m, svarbu nepažeisti kaimynų interesų.
„Statybą leidžiančius dokumentus, kai jie privalomi pagal teisės aktus, išduoda savivaldybių administracijos. Sodininkų bendrijos pirmininkas neturi įgaliojimų stabdyti statybos“, – teigia VTPSI atstovė Ieva Liutkutė.
Pirmininko sutikimas, anot jos, reikalingas tais atvejais, kai statiniai statomi mažesniu atstumu nei reikalauja teisės aktai iki bendro naudojimo ribos.
Pasak VTPSI, savivaldybės funkcija yra teritorijų planavimas, tad ir dėl konkrečios sodo bendrijos turėtų pasisakyti savivaldybė.
