Žvėryno gyventojai žiūri į dar vienas būsimąsias statybas ir jaučiasi negirdimi Vilniaus miesto savivaldybėje. Kaip 15min jau rašė, Sėlių g. 48 suplanuotas biurų pastatas, tačiau kaimynai piktinasi jo aukščiu, plotu ir tuo, kad pastatytas jis užgoš jiems natūralią šviesą.
Vis dėlto labiausiai kaimynystėje gyvenančius vilniečius piktina Vilniaus savivaldybė, kuri, kaip tikina gyventojai, visiškai neįsiklauso į jų reikalavimus. Neįsiklausymu jie vadina savivaldybės atsakymus, kad detalusis planas keistas laikantis visų teisės aktų, o supaprastinta viešinimo tvarka yra visiškai normali.
Seną namą nugriovė
Šiuo metu senojo namo Žvėryne, ties Sėlių ir Kęstučio gatvių kampu, jau nebėra. Jo vietoje žioji vis gilėjanti duobė.
Vilniaus savivaldybė 15min patvirtino, kad yra išduotas statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo griovimui Sėlių g. 48. Leidimas statyti nėra išduotas, kadangi dar nėra patvirtintas sklypo Sėlių g. 48 detalusis planas. Gyventojams prieš Kalėdas, gruodžio 21-ąją, buvo nusiųstas atsakymas į jų užklausą.
„Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės sklypas, Sėlių g. 48, priskirtas vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinei zonai. Šioje teritorijoje galimi skirtingi žemės naudojimo būdai, tarp jų Bendrasis planas numato galimybę nustatyti ir komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdą“, – rašoma savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus Mindaugo Pakalnio pasirašytame atsakyme gyventojams „Dėl pasiūlymų ir pastabų dėl rengiamo Sėlių g. 48 detaliojo plano sprendinių“.
Yra išduotas statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo griovimui Sėlių g. 48. Leidimas statyti nėra išduotas.
Būtent statant negyvenamąsias patalpas maksimalus užstatymo rodiklis siekia 2.0, o maksimalus aukštų skaičius siekia 4. Be to, Bendrasis planas nereglamentuoja tokių dalykų kaip maksimalus aukštingumas ar užstatymo tankis. Todėl esą parenkant konkrečius užstatymo rodiklius žemės sklype koreguojant Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinius buvo atsižvelgiama tiek į aplinkinio užstatymo kontekstą, tiek į žemės sklype suplanuotą komercinę veiklą.
Taip pat šiame rašte gyventojams priminta, kad dėl natūralaus apšvietimo užtikrinimo buvo atlikti insoliacijos skaičiavimai, o jie parodė, kad gretimuose gyvenamuosiuose namuose reikalaujamas minimalus insoliacijos kiekis bus išlaikytas. Pakartotiniai skaičiavimai bus atlikti ir rengiant techninį projektą.
Savivaldybės teigimu, aplinkos tarša irgi neviršys normų. „Parengtu Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinių koregavimu žemės sklype, Sėlių g. 48, nėra keičiami Žvėryno gyvenamojo rajono plano tikslai ir uždaviniai, todėl šio plano keitimas nėra privalomas. Taip pat koreguojant Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinius sklype, Sėlių g. 48, nėra būtinas strateginio poveikio aplinkai vertinamas, tuo pačiu ir paties Žvėryno gyvenamojo rajono plano keitimas“, – savivaldybės sprendimus aiškino M.Pakalnis.
Istorija sudomino Seimo narį
Seimo narys A.Butkevičius pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę „dėl galimų teisės aktų pažeidimų vykdant Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajono plėtrą“. Kaip rašoma pranešime, parlamentaras prašo pagal kompetenciją atsakingai išnagrinėti teritorijų planavimo procesą Sėlių g. 48 sklype, siekiant užtikrinti darnų teritorijų planavimą, taip pat įvertinti galimus teisės aktų pažeidimų atvejus.
Į parlamentarą kreipėsi Žvėryno gyventojai, teigdami, kad planuojamas projektas, jų nuomone, nedera su gyvenamojoje teritorijoje leistinais objektais, o detalusis planas tik koreguojamas, o ne keičiamas.
„Labai gaila, bet valstybės ir savivaldos institucijos ne visuomet užtikrina interesų balansą tarp vietos bendruomenės ir statybų vystytojo. Kyla įtarimų, kad šiuo atveju galėjo būti pažeistas viešasis interesas, todėl svarbu į tai atkreipti atsakingų institucijų dėmesį“, – pranešime cituojamas A.Butkevičius.
Jis taip pat tikina įžiūrįs tendenciją, kad vietoj kompleksinio teritorijų planavimo įsigali siekis planuoti po vieną sklypą, taigi tokiu būdu plėtra tampa chaotiška, tarpusavyje nederanti. „Žvėrynas yra labai autentiškas miesto rajonas, unikalus architektūrine ir savitos atmosferos prasme, taigi, plėtra šiame mikrorajone turi būti vykdoma itin atidžiai ir atsakingai“, – tikino Seimo narys.
Gina savo poziciją
Į tai atsakydama Vilniaus savivaldybė pakartojo tą patį, ką jau ne kartą teigė Žvėryno gyventojams.
„Pagal šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną, kurioje galima ne tik gyvenamoji teritorija (vienbučiai, dvibučiai, daugiabučiai ir kt.), bet ir komercinės paskirties objektų teritorijos, t. y. rengiamas detaliojo plano koregavimas neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams.
Detalusis planas vis dar yra rengiamas, peržiūrimas ir koreguojamas.
Teritorijų planavimo dokumentų rengimas (koregavimas ar keitimas), viešinimas, derinimas ir tvirtinimas yra reglamentuotas teisės aktais (LR teritorijų planavimo įstatymas, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės ir kitais teisės aktai). Jei yra pažeidžiama nors viena procedūra, parengtas detalusis planas negali būti tvirtinamas.
Norime pabrėžti, kad bendruomenė pastabas koreguojamo detaliojo plano sprendiniams galėjo teikti, kuomet buvo atliekamos viešinimo procedūros. Taip pat svarbu paminėti, kad detalusis planas vis dar yra rengiamas, peržiūrimas ir koreguojamas“, – teigiama savivaldybės komentare.
Konsultavosi su teisininkais
Žvėrynas yra labai autentiškas miesto rajonas, taigi plėtra šiame mikrorajone turi būti vykdoma itin atidžiai ir atsakingai, – teigė A.Butkevičius.
Sėlių g. 29 namo savininkų bendrijos atstovas Arūnas Stankevičius 15min sakė, kad gyventojai konsultavosi su teisininkais ir išgirdo, jog Vilniuje šiuo metu daryti pakeitimus, kurie įteisina planuojamų statybų pokyčius, labai lengva.
„Iš esmės užtenka vieno įsakymo, kuris leidžia apsvarstyti galimybę keisti detalųjį planą vieno sklypo ribose. Tuo remiantis prasideda visas procesas, kurio daugiau niekas nekontroliuoja, tik pati savivaldybė. O rezultatas yra, kad duodamas leidimas keisti statybų parametrus. Mums teisininkai, kurie specializuojasi šioje srityje, sako, kad tokių pavyzdžių Vilniuje pastaruoju metu daugybė. Tai savivaldybės lygmens sprendimai, tad tai daugiau politinė valia, o ne kažkoks bendras reguliavimas“, – sakė A.Stankevičius.
Dar viena teisininkų įžvalga, anot Sėlių g. 29 gyventojų bendrijos atstovo, yra apie tai, kad savivaldybė savo sprendimais palikusi landą verslininkams neva lengviau pasiekti savo tikslų. Tačiau čia irgi susiduriama su kontrolės išorėje klausimu – tik pati savivaldybė galinti nusistatyti savo veiklos taisykles. O jeigu miesto taryba nepriima kitokio sprendimo, situacija išlieka tokia pati.
„Mes teiravomės ir dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Bet išgirdome, kad prokurorai tiria, jeigu padarytas nusižengimas, o šiuo atveju nusižengimo nėra, viskas legalu, deklaruojama, kad viskas vyksta pagal galiojančius teisės aktus. Tai, kad jie padaryti dirbtinai kiauri, to prokuratūra netiria. Tad į juos kreiptis dabar negalim, kol nepadarytas pažeidimas, nes jo teisiniu aspektu ir nėra. Tokioje ir esame situacijoje. Senas namas jau nugriautas, bus formuojamas verslo centrų kvartalas ir Žvėrynas taps ne Žvėrynas“, – kalbėjo A.Stankevičius.
Gyventojai svarsto toliau plėtoti diskusiją, ar viskas šioje situacijoje vykdoma teisingai, taip pat ketinama ieškoti ekspertų, architektų, higienos specialistų, kurie įvertintų projektą ir patartų. Galbūt tokiu būdu pavyktų pasiekti, kad su daromais pakeitimais visi kaimynai bent jau būtų viešai supažindinami, o ne tik jie patys atsitiktinai apie tai sužinotų.