„Gal reikėtų garsiau prabilti ir neleisti kirsti mūsų miškelio?“ – socialiniame tinkle „Facebook“ klausė vilnietis.
„Tai gal ir Kalnų parke gyvenamuosius kvartalus (statyti – 15min), gal ir Vingio parke, ir Verkių parke, ir Sereikiškių parke?“ – pasidalydamas nuoroda į projektą svarstė tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, žinomas Rokiškio Rabinovičiaus slapyvardžiu.
„Šį kartą peržengta kažkokia riba. Baigsis blogai, prasidės staiga. Mere, taisykit padėtį, kol nevėlu. Nesuvaldysit situacijos vėliau. Policija nepadės. Bus blogai“, – teigė kitas.
Buvo ir tokių, kurie gynė projektą ir teigė nesuprantą, kodėl kiekvienos Vilniuje vykstančios statybos sulaukia tiek neigiamų reakcijų.
„Tuoj Vilniui apskritai nieko nebebus galima statyti, bet kokia pieva ar kemsynas „patvoriniams“ yra „žalioji zona“ jų šunims šikti“, – komentavo vilnietis.
„Pagonys mes, sakyk, ką nori... Nukirsti medį lietuviui prilygsta Dievo nužudymui. Rūpinkitės, kad kuo daugiau betono ten paklotų, šaligatvius ir šabakštynus sutvarkytų, o ne nupiepusius berželius apverkinėkite“, – rašė miestietis.
Atvykus prie sklypo 15min fotografui Lukui Balandžiui greta gyvenantis žmogus pasakojo, kad kažkas buvo nuplėšęs informacinę lentelę apie planuojamas statybas, ir džiaugėsi, kad teritorija bus sutvarkyta.
Sklypas nepatenka į parko teritoriją
Bendrovės „Veikmės projektai“ direktorius, projektų vadovas ir architektas Rytis Kripas 15min patikino, kad įmonės valdomas 1,37 ha ploto sklypas nepatenka į Jomanto parko teritoriją.
„Detaliajame plane, kuris parengtas prieš 3–4 metus, numatyta kirsti medžius. Su visuomene buvo svarstoma ir derinama, visi procesai praeiti. Nežinau, kodėl jie čia dabar susizgribo. Bet kuriuo atveju, sklypas į parką nepapuola. Medžius reikia kirsti, nes ten bus statomi pastatai. Ten labai sudėtingas reljefas ir kitaip niekaip neišeina. Labai norėtume išsaugoti medžius, pats asmeniškai esu už tai, kad liktų seni medžiai, bet to padaryti beveik neįmanoma“, – žurnalistams teigė jis.
Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad iš viso numatyta statyti 7 daugiabučius su požeminėmis automobilių aikštelėmis. Projektas bus vykdomas keliais etapais.
„Projektuojami 273, 2–4 kambarių, 40–80 kv. m ploto butai. Statybos geriausiu atveju prasidės rudenį ir tęsis mažiausiai dvejus metus“, – pasakojo R.Kripas.
Projektiniuose pasiūlymuose taip pat rašoma, kad ketinama kirsti teritorijoje augančius medžius. Dalis jų gali būti išsaugota, tačiau kiek, tiksliau paaiškės tik parengus techninį projektą.
„Dauguma (medžių – 15min) auga ant magistralinių tinklų ir pravažiavimo, numatyto platinti detaliuoju planu, zonose. Šalia sklypo numatoma sutvarkyti Jomanto parko prieigas, įrengiant kietas dangas tarp mokyklos stadiono ir sklypo esančiame pravažiavime“, – rašoma pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose.
Vilniaus miesto plėtra atspindi pasaulines tendencijas
Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis patvirtino, kad planuojamos statybos nepatenka į parko teritoriją. Tačiau Vilniaus miesto bendrajame plane įrašyta, kad statantieji šioje vietoje turi prisidėti prie rajono atnaujinimo.
„Tų namų gyventojai turės privažiuoti per kitų kiemus, per esamą privažiavimo schemą, todėl reikia padaryti taip, kad situacija toje vietoje nepablogėtų, o pagerėtų: susitvarkytų infrastruktūra, pėsčiųjų takai, aplinkinės erdvės. Tai būtų susiję su aplinkinės teritorijos sutvarkymu“, – 15min komentavo jis.
Taip pat tarp pasipiktinusių šiomis statybomis buvo ir tokių, kuriems nepatiko sostinėje vykstantys statybų tempai ir užstatymo intensyvumas. Tačiau, M.Pakalnio teigimu, tai normalus procesas, vykstantis visuose pasaulio miestuose.
„Miestas turi plėstis, išnaudodamas vidinius rezervus, nes Vilnius akivaizdžiai per retas, o per didelis jo tankis lemia dideles infrastruktūros išlaikymo sąnaudas. Tačiau ar tai yra geriausias efektyvaus miesto teritorijos išnaudojimo pavyzdys? Ne. Tai yra žemės grąžinimo pasekmė, kai rajonuose neužstatytos teritorijos buvo grąžintos savininkams“, – komentavo jis.
Be to, greta Jomanto parko gyvenantys žmonės sunerimo, kad pačiame parke kertami medžiai, tačiau miesto valdininkai teigia, kad taip tiesiog tvarkoma teritorija.
„Jomanto parke šalia pėsčiųjų takų buvo pašalinti menkaverčiai krūmynai – blindės, uosialapiai klevai ir lazdynai. Sutvarkius šią teritoriją bus sudarytos geresnės augimo sąlygos kitiems medžiams ir krūmynams, o teritorija tapo šviesesnė ir saugesnė. Iškirsti krūmynai bus išvežti jau artimiausiu metu. Vilniaus miesto savivaldybė ieško galimybių, kaip atnaujinti Jomanto parką ir pritaikyti jį aplinkinių rajonų gyventojų poilsiui ir rekreacijai“, – teigė Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė.
