Pastaruoju metu Vilniuje butų kainos augo lėčiau nei atlyginimai, tad gyventojų galimybės įpirkti būstą didėjo. Tačiau Kaune ir Klaipėdoje kainų augimas ir toliau lenkė atlyginimų augimą, todėl šiuose miestuose būsto įperkamumas menko.
„Vilniaus būsto rinkoje šių metų antroje pusėje buvo stebimi normalizavimosi ženklai – sumenko ir aktyvumas, ir būsto kainų augimas. Pastarojo meto tendencijos turėtų išsklaidyti baimes dėl galimai netvarios būsto rinkos sostinėje plėtros. Tačiau jei kitąmet paklausos ir kainų augimas Vilniuje išliks nuosaikus, tai Kaune erdvės augimui matome daugiau“, – sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Būsto įperkamumas didmiesčiuose – nevienodas
Banko būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.
Pasak „Swedbank“ ekonomistės L.Galdikienės, trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo indeksas Vilniuje buvo puse punkto didesnis nei prieš metus, o vilniečių pajamos 24,8 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti butą sostinėje. Vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje siekia 1516 eurų.
Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje metinis kainų augimas sulėtėjo, tačiau butų kainos vis dar augo, ir viršijo atlyginimų augimą, atitinkamai, 18 ir 9,3 proc. Dėl šių priežasčių būsto įperkamumas Kaune per metus sumažėjo daugiausiai – net 22 punktais, tuo metu Klaipėdoje įperkamumas sumenko 8 punktais.
„Šiuo metu Kaune ir Klaipėdoje kvadratinis buto metras kainuoja, atitinkamai, 848 ir 958 eurus, ir kainų lygis šiuose miestuose išlieka daug žemesnis nei piko metu. Taigi įpirkti butą čia gyventojams yra kur kas lengviau. Kauniečių pajamos yra dukart didesnės, o klaipėdiečių 84 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti butą savo mieste“, – komentuoja L.Galdikienė.
Kaune būsto rinką dar kurį laiką gali kaitinti augantis Kauno patrauklumas investuotojams, pritrauktų naujų investicijų gausa bei vis dar aukštas nuomos pajamingumas.
Lyginant Baltijos šalių sostines, Rygoje būsto įperkamumas trečiąjį ketvirtį išaugo labiausiai, nes spartus atlyginimų augimas ir mažėjusios palūkanų normos kompensavo augusias butų kainas. Tad Rygoje būsto įperkamumas išlieka didžiausias tarp visų Baltijos šalių sostinių. Rygos gyventojai šiuo metu įperka 98 kvadratinių metrų butą, o Talino ir Vilniaus gyventojai, atitinkamai, 82 ir 69 kvadratinių metrų butus.
Senų butų populiarumas menksta
Šiemet išryškėjo nauja tendencija – lyginant su praėjusiais metais, visuose didžiuosiuose miestuose susitraukė prekyba senais butais. Per pirmuosius 10 šių metų mėnesių senų butų sandorių skaičius Vilniuje sumenko 8 proc., Kaune 5 proc., o Klaipėdoje 3 proc., tuo tarpu naujų butų sandorių skaičius Vilniuje ir Kaune ir toliau augo. Anot L.Galdiekienės, senų butų patrauklumo mažėjimą galima paaiškinti ne tik besikeičiančiais gyventojų poreikiais, kuomet pageidaujama kokybiškesnio naujo būsto, bet ir tuo, kad rinkoje atsiranda vis daugiau naujų patrauklių objektų.
„Kita tendencija – naujų butų sandorių skaičiaus metinis augimas Vilniuje taip pat sulėtėjo. Tai gali reikšti, jog didelė dalis vilniečių, planavusių įsigyti būstą, tai jau padarė. Pirkėjų lūkesčiai tapo nuosaikesni ir mažiau gyventojų regi būstą kaip potencialią investavimo priemonę. Rinkos aktyvumui Vilniuje įtakos pastaraisiais metais turėjo augęs 25-34 metų amžiaus gyventojų skaičius, tačiau per artimiausius kelerius metus demografinės tendencijos ims sukti priešinga linkme, ir šio amžiaus gyventojų, kaip ir pirmojo būsto pirkėjų skaičius, gali imti mažėti“, – sako ekspertė.
Kaune būsto rinkos ciklas atsilieka nuo sostinės, tad naujų butų pardavimai čia ir toliau auga dviženkliu tempu. Kaune būsto rinką dar kurį laiką gali kaitinti augantis Kauno patrauklumas investuotojams, pritrauktų naujų investicijų gausa bei vis dar aukštas nuomos pajamingumas.
Ką rodo nuomos pajamingumas?
Besikeičiantis paklausos ir pasiūlos balansas atsispindėjo ir nuomos rinkoje. Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomos kaina paskutinį šių metų ketvirtį sumažėjo, todėl krito ir nuomos pajamingumas. Šis rodiklis parodo, kokią dalį buto kainos sudaro metinės pajamos iš jo nuomos.
„Pastaraisiais metais dėl aukšto nuomos pajamingumo ir žemų palūkanų nemažai butų buvo įsigyjama ne asmeniniams poreikiams, o nuomai. Tai pakeitė nuomos rinkos balansą – nors nuomos kaina visuose didmiesčiuose išlieka didesnė nei prieš metus, paskutinįjį šių metų ketvirtį ji jau šiek tiek sumažėjo“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistų skaičiavimais, nuomos pajamingumas Vilniuje šių metų pabaigoje siekė 6,1 proc, Kaune 7,6 proc. , o Klaipėdoje – 6,2 procento. „Nuomos pajamingumas Kaune ir Vilniuje yra lygus istoriniam jo vidurkiui. Tai rodo, kad butai nėra nei pervertinti, nei neįvertinti. Be to, gyventojų paskolų portfelio augimas neviršija jų pajamų augimo. Taigi, galima teigti, kad rinkos plėtra yra subalansuota“, – teigia N.Mačiulis.
