„Plėtotojai nėra apsisprendę, todėl šie paskleidimai yra visiškai tušti. Kiekvienas iš jų turi nusipirkę sklypus, bet jie renkasi. Nė vieni nėra pasirašę sutarties, tebevyksta diskusijos“, – komentavo E. Šiškauskienė.
Ji pridūrė, kad dėl Palangoje planuojamo statyti „Marriott“ viešbučio yra pasirašytas tik ketinimų protokolas, o ne sutartis.
Konferencinis turizmas Vilniuje silpnas
Tačiau Vilniuje paskelbta, kad viešbučiai tikrai atvers duris.
Vilniaus turizmo informacijos centro duomenimis, vien prie Sporto rūmų bus statomi „Hilton“, „Marriott“ bei „Accor“ viešbučiai. Anot E. Šiškauskienės, bet kokio tarptautinio tinklo atėjimas teigiamai atsilieps šaliai.
„Bet kokio tarptautinio tinklo atėjimas, ypač „Hilton“ ir „Marriott“, iš rinkodaros pusės, labai gerai. Jie turi dideles lojalumo programas ir vieno mygtuko paspaudimu yra išsiunčiama žinia šimtui tūkstančių žmonių. Lojalūs klientai pasitiki ir važiuoja“, – teigė E. Šiškauskienė.
Prognozuojama, kad per kelerius metus viešbučių kambarių skaičius išaugs ketvirtadaliu – nuo 4 500 iki 5 700. Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės įsitikinimu, šios prognozės yra realios. Tačiau ji išskyrė kitą problemą – Vilniuje ypač trūksta viešbučių, kuriuose galima rengti 150 žmonių konferencijas.
„Dabar per renginius mums labai trūksta kambarių. Žiemą jų netrūksta, nes Vilniuje bendras užimtumas nesiekia 60 proc. Lietuvai reikia daug dirbti, siekiant pritraukti konferencijų rengėjus, kad žiemą tą trūkumą užsipildytume.
Jeigu nauji viešbučiai atsidarys vienu metu, 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje, žinoma, bus didelis kritimas. Jei Sporto rūmuose bus įgyvendintas projektas, bus užsuktas konferencinis turizmas, manau, visi viešbučiai turės ką veikti“, – įsitikinusi E. Šiškauskienė.
Sezono metu jaučiamas trūkumas
Tarptautinio viešbučių tinklo „Accor Hotels“ plėtros projektų vadovė Baltijos šalims Brigita Aleksandravičiūtė teigia, kad šiuo metu viešbučių rinka nėra pakankamai prisotinta, ypač trūksta tarptautinių tinklų viešbučių.
„Geri pastarųjų metų viešbučių veiklos rezultatai, gana aukštas visos šalies mastu užimtumas taip pat sukuria palankias plėtros sąlygas. Sezono metu jaučiamas viešbučių kambarių trūkumas“, – sako B. Aleksandravičiūtė.
Nekilnojamojo turto konsultacijų „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas įsitikinęs, kad yra kelios prielaidos viešbučių sektoriaus augimui.
„Pirma, pakankamas skaičius turistų, antra, plėtotojų dėmesys segmentui ir pasirengimas statyti, trečia, investuotojų pasirengimas pirkti jau pastatytus viešbučius“, – aiškina M. Kulbokas.
Nakvynė Vilniuje brangsta
Pastaruoju metu Vilniuje stebimas viešbučių užimtumo augimas – pernai jis siekė 6,5 proc. Tai yra 2–3 kartus daugiau nei kitose Baltijos šalyse (Estijos – 3,5 proc., o Rygos – 2,2 proc.).
Tyrimų bendrovės „STR Global“ duomenimis, kaina viešbučiuose sostinėje 2015 m. taip pat gerokai ūgtelėjo – jų paslaugos brango 14,5 proc. Kitų Baltijos šalių sostinių viešbučiai apgyvendinimo paslaugų kainas mažino: Taline –1,4 proc. ir Rygoje – 0,5 proc.
„Geopolitinė situacija lemia, kad į Rygą atvyksta mažiau rusakalbių turistų iš NVS šalių, į Taliną – pigesnių laisvalaikio leidimo būdų ieškančių suomių. Vilniuje turistų skaičius auga, viešbučių užimtumas didėja, todėl viešbučiai sau gali leisti kelti kainas. Manau, jog Vilniaus viešbučių tinklai išgyvena aukso amžių ir artimiausiais metais klestės“, – prognozuoja M. Kulbokas.
Jo nuomone, Lietuva dėl neramumų Turkijoje, Egipte ir kitose šalyse, turi gerus šansus artimiausiais metais prisivilioti daugiau užsienio turistų. Europiečiai pratę keliauti 2 kartus per metus ir ieško įdomių, neatrastų vietų.
Analitiko įsitikinimu, Lietuva – viena tokių šalių. Turistams esame patrauklūs, nes apsistoti čia, lyginant su kitomis šalimis, nebrangu.
Kai kuo vis dar atsiliekame
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuva atsilieka nuo kitų Baltijos šalių ir ES vidurkio pagal apgyvendinimo vietų viešbučiuose skaičių ir turizmo intensyvumo rodiklį – turistų apsistojimo trukmę, tenkantį vienam gyventojui.
„Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad 1000-čiui gyventojų Lietuvoje tenka 10 lovų viešbučiuose, o Estijoje – net 2,5 kartus daugiau. Lietuvoje turistai apsistoja vidutiniškai 1,2 dienoms, Latvijoje – vidutiniškai 1,7 dienoms, o Estijoje – net 3,7 dienoms“, – sako M. Kulbokas.
