Pigiausi Vilniaus rajonai:
1. Naujoji Vilnia – apie 1000 eurų už kv. metrą.
2. Grigiškės – apie 1000 eurų už kv. metrą.
3. Naujininkai – apie 1200 eurų už kv. metrą
Šaltinis: Aruodas.lt.
Kaunas
A.Kišūno teigimu, rajonų populiarumą bei būsto kainas juose labiausiai lemia atstumas nuo centrinės miesto dalies, susisiekimo bei socialinės infrastruktūros išvystymas, rajono reputacija. Kaunas neišsiskiria nuo kitų miestų, todėl brangiausi rajonai yra centrinėje miesto dalyje – Centre, senamiestyje ir Žaliakalnyje.
„Pigiausių rajonų nereikia nuvertinti, jie tikrai turi potencialo, nes yra labai arti centrinės miesto dalies. Kainos per pastaruosius penketą metų kilo. Kaune jos kilo apytiksliai 20–25 proc. Ypač tai buvo ir yra juntama pastaraisiais metais. Kainų šuolis galėjo būti dar didesnis, tačiau jį suvaldė stipriai išaugusi pasiūla“, – aiškino pašnekovas.
Brangiausi Kauno rajonai:
1. Centras – apie 1700 eurų už kv. metrą.
2. Senamiestis – apie 1600 eurų už kv. metrą.
3. Žaliakalnis – apie 1250 eurų už kv. metrą.
Pigiausi Kauno rajonai:
1. Panemunė, Petrašiūnai – apie 900 eurų už kv. metrą.
2. Aleksotas – apie 950 eurų už kv. metrą.
3. Eiguliai – apie 1000 eurų už kv. metrą.
Šaltinis: Aruodas.lt.
Klaipėda
Tuo tarpu Klaipėda iš kitų miestų išsiskiria tuo, kad senamiestis nėra brangiausia miesto vieta.
Pasak „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovo Aurimo Petriko, antroji Melnragė ir Giruliai yra prestižiniai rajonai, kurie nutolę vos kelis šimtus metrų nuo jūros.
„Kainos šiose gyvenvietėse kinta tik į didžiąją pusę. Laikui bėgant šis turtas tik brangsta, nes užstatymo vietovių mažėja. Šiose gyvenvietėse galima rasti įvairiausią būsto paletę: butai, kotedžai, maži privatūs namai ir didelės vilos“, – 15min komentavo jis.
Brangiausi Klaipėdos rajonai:
1. Giruliai – apie 2000 už kv. metrą.
2. Melnragė II – apie 1600 už kv. metrą.
3. Senamiestis – apie 1550 už kv. metrą.
Pigiausi Klaipėdos rajonai:
1. Mokyklos rajonas – nuo 850 už kv. metrą.
2. Žvejybos uostas (Riportas) – apie 950 už kv. metrą.
3. Sportininkų kvartalas – apie 1150 už kv. metrą.
Šaltinis: Aruodas.lt.
Kodėl kainos skirtinguose rajonuose taip skiriasi?
Nekilnojamojo turto analitikas ir įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius 15min komentuodamas, kodėl viename ar kitame rajone skiriasi būsto kainos, pateikia paprastą atsakymą – tai rinka. Nuo to, už kiek pirkėjai sutinka pirkti būstą vienoje ar kitoje miesto dalyje, tokia ir toje vietoje esančio būsto kaina.
Tačiau bandant atsakyti išsamiau reikėtų pažvelgti į kiekvieną teritoriją atskirai. Pavyzdžiui, jei rajonas yra triukšmingoje zonoje, kur didesnis oro užterštumas, tai nebus pats geriausias pasirinkimas gyvenimui. Dėl to, A.Antanavičiaus teigimu, būsto paklausa tokioje vietoje turėtų būti mažesnė, atitinkamai mažesnė ir kaina.
„Arba jei tai yra senos statybos rajonas su pasenusia infrastruktūra, skurdžia aplinka, kaimynyste ir t.t., tai vėlgi norinčių gyventi tokioje vietoje bus mažiau, į tokią vietą kelsis greičiausiai mažesnę perkamąją galią turintys gyventojai, todėl ir galutinė būsto kaina nusistovės žemesniame lygyje“, – kalbėjo jis.
Tačiau A.Antanavičius atkreipia dėmesį, kad būsto pirkime didelį vaidmenį vaidina emocijos, kurios gali daug ką sujaukti. Kaip pavyzdį jis mini senamiestį.
„Jame labai daug senos statybos, būstai dažnai neekonomiški, nugyventi, trūksta infrastruktūros, daug triukšmo ir užterštumo, kaimynystė taip pat gali nedžiuginti, bet kažkodėl būsto kainos čia didžiausios.
Ir pagrindinis paaiškinimas yra tai, kad žmonės tiki, jog būstas senamiestyje turi būti brangiausias, jog tai yra tam tikras statusas gyventi/turėti būstą senamiestyje, kad būstas senamiestyje išsaugos vertę ir t.t. Atitinkamai sutinka už tai sumokėti daugiau, nekreipdami dėmesio, kad tai greičiausiai ne pati patogiausia vieta gyventi“, – konstatuoja pašnekovas.