Pramoninėje zonoje tarp Švitrigailos, S. Dariaus ir S. Girėno, Panerių, Tūkstantmečio, Iešmininkų ir Prūsų gatvių yra įsikūręs istorinis lokomotyvų remonto depas, grįžratis – specialus rato formos įrenginys, skirtas nukreipti lokomotyvą į reikiamą kelią ar depą, kitos geležinkelių pramonės veiklos.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, kadangi dalį „Lietuvos geležinkelių“ pramoninių veiklų ketinama iškelti už miesto ribų, teritorija galėtų būti pertvarkoma.
„Teritorijoje šiuo metu yra vykdomos LTG grupės veiklos. Vertiname, kokia tiksliai teritorijos dalis galės būti pertvarkoma ir kaip, todėl šiame projekto etape tikslių teritorijos ribų patvirtinti negalime, tačiau jau dabar matome, kad dalies iš 42 ha LTG Grupės veiklai ateityje vykdyti gali nebereikėti, nes dalį veiklų svarstoma iškelti į kitas teritorijas“, – teigia savivaldybė.
Pasak institucijos, ateityje bus sprendžiama, kurie geležinkelio keliai bus naudojami veiklai, todėl ši šalia centro esanti teritorija galėtų būti pertvarkoma miestui ir gyventojams naudingesne kryptimi.
Vilniaus miesto savivaldybė ir „Lietuvos geležinkelių“ bei „LTG Infra“ pasirašys ketinimų protokolą, kuriame sostinės savivaldybė įsipareigos organizuoti ir finansuoti teritorijos detaliojo plano rengimą, parengti teritorijos užstatymo ir urbanistinio konkurso sąlygas ir atrinkti minėto konkurso nugalėtojus.
Savivaldybė taip pat įsipareigoja užtikrinti aplinkinės infrastruktūros sukūrimą bei numatyti reikiamus resursus tolesniam projekto vystymui.
„Planuojame savo veiklą optimizuoti, o ateinanti „Rail Baltica“ koreguoja mūsų kelyną. Atsižvelgiant į šituos pokyčius, yra neblogų šansų surasti bendrų sprendinių su miestu. Čia tikrai ne Senamiestis, bet besivystanti teritorija, kur yra 42 hektarai žemės – reikia išsinagrinėti, ką čia galima daryti ir ko ne“, – žurnalistams trečiadienį sakė E.Lazauskas.
Pasak įmonės vadovo, šiuo klausimu reikės kalbėtis ir su Vyriausybe, tačiau norima pristatyti jai konkrečias galimybes.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius akcentavo, jog norima, kad ši teritorija tarp Naujininkų ir Naujamiesčio taptų geresne Paupio versija.
„Norėčiau, kad dar šiemet būtų paskelbtas urbanistinis konkursas, bet iki to laiko mes turėtume eiti šnekėtis su visuomene, visomis interesų grupėms, kokie reikalavimai bus keliami“, – žurnalistams sakė R.Šimašius.
Miesto vadovas pabrėžė, kad šioje teritorijoje būtų siekiama funkcijų įvairovės: galėtų kurtis ir gyvenamieji rajonai, ir biurų pastatai, ir paslaugų teikimo vietos.
„Nėra paslaptis, kad ir patys atliekame analizę savivaldybėje, aiškinamės, ar mums logiška toliau būti toje vietoje, kur esame, ar eiti kitur. Jeigu kitur – čia yra vieta, į kurią žiūrime pirmiausia. Tą patį sakome ir Vyriausybės institucijoms. Jei reikia ministerijoms ar institucijoms naujų vietų, šią įvardijame kaip pirmą svarbiausią vietą“, – dėstė meras, pridūręs, kad čia galėtų atsirasti mokyklos, darželiai ir viešos erdvės.
Geriausia lokacija, pasak R.Šimašiaus, čia būtų ir Kongresų rūmams.
Paklausus, kiek valstybei reikėtų investuoti į geležinkelių teritorijos konversiją, R.Šimašius teigė, kad didžiąja dalimi investuoti turėtų privatus verslas.
„Žiūrint į Paupį, ten yra keli šimtai milijonų investicijų – privačios su dalimi valstybės investicijų, panaudojant ES pinigus. Reikėtų įdėti pinigų, bet, kalbant apie viso projekto išvystymą, tai turėtų būti privačios investicijos. Jei tik įmanoma, manau, nereikia nei per mokesčių mokėtojus, nei per savivaldybę, nei per „Lietuvos geležinkelius“ pinigų dėti. Reikia surasti kūrybingų žmonių, kurie tai išnaudotų“, – tvirtino R.Šimašius.
Paklausus, ar jau pristatė Vyriausybei galimybę čia įkurti ministerijų miestelį, R.Šimašius sakė, kad savo poziciją jis išsakė ne kartą, tačiau Vyriausybė veiksmų kol kas nesiima.
„Veiksmų kol kas nulis, tiesiai šviesiai pasakius. Nežinau, ką Vyriausybė galvoja, ar jai patinka dabartiniai pastatai, ar ji nori keltis, ar ne. Girdžiu, kad lyg ir svarstoma įstaigas kelti prie Seimo. Bet tai būtų didelė klaida“, – kalbėjo meras.
